...aš drąsi...

Manosios laimės vagis

Dar net neprašvitę, o mane pažadina verksmas... Kiek praėjo? Valanda? Pusvalandis? Juk ką tik užmigdžiau... Negalėdama atplėšti prisiklijavusių akių žinau, kad jeigu atsibudo vienas... na va... duetas...

- Nueisiu. Miegok.- sumurma Kailas ir atsikelia iš lovos, uždegdamas blausią švieselę prie lovos. 

Jis prieina prie lovyčių ir pasilenkęs kažką jiems padaro. Toks jausmas, kad būtų nuspaudęs "mute" mygtuką ir dvyniai iškart nutyla. Vis dar žiovaudamas Kailas susirango į lovą, o aš prisiglaudžiu šalia jo. 

- Ačiū. Sumurmu pro miegus. 

- Miegok, mažute...- sumurma jis man į plaukus ir sunkiai atsidūsta. 

Pramerkiu akis ir kilsteliu galvą. Kailas kažką žvelgia savo telefone. 

- Kodėl nemiegi? - paklausiu, nors vos sugebu akis išlaikyti neužmerktas. 

- Už penkiolikos minučių man žadintuvas. Išjungiau, kad nieko nepažadinčiau. 

- Kodėl turi keltis? Juk labai anksti. 

- Turiu ryte būti Bergame. Pasirašysiu dar vieną sutartį dėl įmonės pirkimo. 

- Tai tave matysiu per žinias?- nusižiovauju ir permetu ranką jam per pilvą. 

- Galbūt. Tikriausiai. Grįšiu tik vėlai, tad manęs nelauk. 

- Kaip gaila...- sumurkiu "netyčia" ranką nuleisdama žemiau. 

- Ne. - sustabdo jis mane. 

- Kaip tai ne? 

- Dar trys dienos ir galėsi. Taip gydytoja sakė.

- O tau gaila? 

- Man negaila. Trys dienos ir aš visas tavo, mažute... 

- Nuo kada pasidarei toks šventuoliškas? Seniau niekas tavęs nesustabdydavo. Norėdavai manęs visur ir visada. Aš tau jau negraži? 

Vos susilaikau garsiais necyptelėjus, kai Kailas staigiai mane apverčia ant nugaros ir pakimba virš manęs. 

- Kiekvieną dieną noriu tavęs vis labiau. Dabar, kai esi mano vaikų motina, tapai dar seksualesnė...

- Kuom?- prikandu lūpą. 

- Nori komplimentų? 

- Būtų gražu iš tavo pusės...

- Man patinka tavo padidėjusi krūtinė.

- Ką?- kilsteliu ant alkūnių, praktiškai suremdama su juo nosimis. - ji nėra didelė. 

- Juk norėjai komplimento. 

- Čia ne komplimentas...- patempiu lūpą ir vėl atsigulu po juo.- Bandyk dar kartą. 

- Na...- Kailas pasitrina savo barzda man į kaklą.- man patinka tavo nebekaulėtas užpakalis...

- Vadini mano stora?- to jau per daug! Bandau išlįsti iš po jo, bet Kailas mane tvirtai laiko pakišęs po savimi.

- Mažute, aš to nesakiau, sakiau...

- Ne, nieko daugiau nesakyk.- pertraukiu jį ir delnu uždengdama jam burną. - Jau ir taip prikalbėjai per daug...

- Supykai? - jis vėl nosimi pasitrina man į kaklą. 

- Supykau.- jo barzda mane kutena ir aš ir paskutiniųjų stengiuosi nepradėti kikenti. 

- Kaip aš tau galėčiau atsilyginti, kad nepyktum...- jo lūpos mano kaklu keliauja žemyn, o ranka - atvirkščiai. Aukštyn, keldama mano naktinius.