...aš drąsi...

Atvertas langas

Rytą man prabudus, Kailą jau radau atsikėlusį ir sėdintį su kostiumu ant lovos. Lyg jis lauktų kol aš pabusiu. Man išsibudinus ir atsisėdus lovoje, jis pakėlė akis ir liūdnai pažvelgė į mane.

- Imk.- tarė jis ir ištiesė analogišką maniškio telefono kopiją.- perkėliau jau viską. Turėtų nieko netrūkti. 

Nieko nesakiusi paėmiau telefoną. Kailas dar kažką ruošėsi man sakyti, bet apsigalvojęs atsistojo ir išėjo. Pažvelgiau į tai ką turiu rankose. Jame tikrai buvo viskas perkelta: kontaktai, mūsų nuotraukos... Sudiegė krūtinę žiūrint jas ir prisimenant kokia jaučiausi tada laiminga... Mačiau kaip nuotraukose spindėjo mano akys žvelgiant į jį. Kaip naiviai šypsojausi, kaip virpėjo širdis jam prisilietus.

Turiu susiimti. Tai tik praeitis. Graži, kadaise mus siejanti praeitis. Nuvaikiusi mintis, pirmiausiai paskambinau mamai. Tikėjausi, kad ji mane nors kažkiek prablaškys, bet ne viskas taip kaip nori... Mama džiugiai pranešė, kad už poros dienų jie atskrenda manęs aplankyti. Čia. Į šiuos namus. Pasirodo, Kailas jau tą žino, tik man neužsiminė nė žodeliu. Kaip visada, aš viską sužinau paskutinė.

Pabandžiau tėvus atkalbėti nuo kelionės, nes kai šiuose namuose tokia atmosfera, karo zona, galima laukti visko. Bet mama manęs net nesiklauso, tiesiog ignoruoja mano žodžius... Ji per daug nori pamatyti mano gyvenimą su milijonieriumi... Mano tariamai tobulą gyvenimą viename iš brangiausių Europos miestų. Belieka tik tikėtis, kad jų kelių dienų viešnagė praeis sklandžiai. Nors labai tuo abejoju...

Dieną prastūmiau kaip visada: nuobodžiaudama ir keikdama jį. Ir ne be priežasties. Kailas liepė pernešti visus mano daiktus į savo kambarį, o maniškį užrakinti. Kuo toliau, tuo man sunkiau suvokti jo sprendimo priežastis. Jo elgesys prieštarauja prieš tai buvusiam. Jis siekia mane sunaikinti, nors reikalauja, kad miegočiau jo lovoje... Tiesiog nesuprantu jo. Nesuprantu ko jis siekia. O jo tikslo turbūt sužinot net ir nenoriu. 

Bet kaip sakoma: kai užsiveria durys, Dievas atveria langus. Vakarop sulaukiau skambučio. Skambino nežinomas numeris, tad pradžioje dvejojau prieš pakeldama. Bet atsiliepus... Skambinanti moteris mane pakvietė į pokalbį dėl darbo. Jau rytoj. Sutikau iškart, net neleidus jai pilnai man išdėstyti smulkmenų. Pradžioje labai apsidžiaugiau dėl kvietimo, bet, kai jau euforija praėjo ir susivokus, kad eisiu būtent į Kailo įmonę prašytis darbo- supanikavau. 

Nekantriai laukiau vakare po darbo grįžtančio Korbio tikintis, kad Kailas grįš vėliau už jį. Nes reikia dar daug ką aptarti su Korbiu, prieš pranešant šią žinią jo vyresniąjam broliukui. Kuris tikrai mūsų už tai nepaglostys.

Korbui pravėrus namo duris ir pamačius mane laukiančią, jis plačiai nusišypsojo.

- Tai tau pavyko.- jis priėjęs trumpai apkabino mane.- Šaunuolė. Taip ir žinojau. Tavo mintys visiems labiausiai patiko. Tavo darbas sužavėjo visus. 

- Kas dabar bus? Ar Kailas žino?- nedrąsiai paklausiau.

- Nieko nebus.- jis tik truktelėjo pečiais.- Kailas pats asmeniškai patvirtino tavo projektą.

- Ką? Tai jis žino?

- Jis dar nežino, kad čia tavo projektas. Tik palaimino patį projektą. Rytoj, po tavo pokalbio, pasikalbėsiu su juo. 

- Juk žinai, kad jis palankiai nenusiteikęs mano atžvilgiu. - pradėjau abejoti šiuo sumanymu.- Aš negalėsiu pristatyti projekto jam matant...

- Nepergyvenk. - Korbis spustelėjo padrąsinamai man petį.- Kailo nebus. Jis į darbo pokalbius neina, nebent tai būtų kuris nors iš direktorių. Būsiu tik aš, personalo vadovė, kūrybos ir pardavimų vadovai. – pamatęs mano išplėstas akis, sukikeno.- Nėra ko jaudintis.

- Bet Kailas nieku gyvu nesutiks manęs įdarbinti... Aš net iš namų negaliu išeiti...

- Nurimk pagaliau. - Korbis suėmė mano pečius ir palinko prieš mane, kad mūsų akys būtų viename lygyje.- Su apsauga susitvarkysiu. O dirbsi tu mano skyriuje, todėl ir įdarbinsiu aš. Bet pirmiausia tau reikia gerai rytoj pasirodyti.

Nors ir kaip jis visą vakarą bandė mane nuraminti, bet ramiau netapo. Žinojau, kad darau blogai slėpdama visa tai nuo savo vyro ir sulauksiu dar vieno barnio, bet... kartu noriu įrodyti jam, kad ir aš kažką galiu. Kad ir aš kažkam esu tinkama. Kad nesu nevykus...

Kailas negrįžta, visą naktį praleidžia ne namuose... Tiesiog neparvažiuoja... Turiu džiaugtis, nes galiu susidėlioti mintis ir nusiteikti rytojui... Bet iki to man toli gražu... Kažkur giliai neduoda mintis, kad jis gali būti su kita... Kad jau kita gali būti užėmusi mano vietą...