...aš drąsi...

Sugadinti vyriški žaisliukai

Naktis be jo slenka per ilgai... Tik po visos amžinybės užmiegu, bet po kurio laiko mane pažadina telefono skambutis.
- Klausau.- tariu užsimiegojusiu balsu, bet vėl tyla.- Klausau...
Supratusi, kad niekas nekalbės, padedu ragelį. Vėl tas nežinomas numeris, kuriam negalima perskambinti atgal. Gal čia koks nesveikas pokštas? Juk dabar pusė keturių ryto...

Kad dienos kol jis toli eitų greičiau, vis stengiuosi kuo nors užsiimti. Kad ir šiandien. Felisitė sukasi labai greitai. Jau surado mums patalpas, tereikia tik mano patvirtino. Bet žinant jos rafinuotą skonį, neabejoju, kad man labai patiks. Taigi, iškart po pusryčių susiruošiu susitikti su ja. Visi namiškiai irgi išsiskirtė su reikalais, tik Sandra liko mėgautis laisvalaikiu prie lauko baseino. 

Išeinant iš namų, pamatau vienišą ir šeimininko paliktą automobilį. Kailo automobilis tikrai gražus... Visada svajojau jį pavairuoti, bet Kailas nesukalbamas. Nebent... Per daug negalvojusi ir pasiteisinimus numetusi į ateitį, pagriebiu jo raktelius. Man priėjus, automobilio šviesos sumirksi. Lyg sveikindamasis. Lyg trokštantis greičiau išlėkti palankstyti. Įsėdu į automobilį. Jo salonas vis dar kvepia juo... Tuo dievišku kvapu, kuris būdingas tik jam. Užvedu variklį ir jis suriaumoja. Koks tai nepakartojamas garsas! Išsišiepiu iki ausų. Prisitraukiu sėdynę, nes jis nepritaikytas mano ūgiui, ir lėtai pajudu išvažiavimo link. Apsauga manęs nestabdo, net neklausinėja. Pirmą kartą pasidžiaugiu, kad šalia nėra nei Fabio, nei Luko, kurie man skaitytų pamokslus. Aš viena ir vairuojanti tobulą automobilį! Žinoma, mano nebylusis vėl naujas apsauginis seka man iš paskos. Bet žinot ką? Aš jau jo nebepastebiu. Išriedėjus į pagrindinį kelią, spusteliu akseleratorių. Automobilis palengva didina greitį. Jį vairuoti lengviau nei atrodo. Jis tiesiog pats sklendžia... Išvažiavusi į automagistralę, neatsispiriu pagundai ir spusteliu dar labiau. Rodyklė vis kyla į viršų. O aš nepaliauju šypsotis. Jaučiuosi kaip ant sparnų. Automobilis taip lengvai valdomas, kad be jokio vargo galiu nardyti tarp automobilių, juos lengvai palikdama už savęs. Net muzikos nejungiu, kad galėčiau mėgautis variklio garsu... Rodyklė vis kyla... O aš nepaliauju šypsotis...

Pro galinį veidrodėlį pamatau kaip prie manęs artėja sidabrinis BMW markės automobilis. Jis prisigretina visai prie pat mano galo, bet aš neturiu kur trauktis. Pirmosios juostos užkištos lėčiau važiuojančiais automobiliais, tad neturiu kur dingti. O tas automobilis ir toliau mane spaudžia, šmėžuodamas prie pat automobilio galo. Tad neturiu iš ko rinktis ir paspaudžiu greičiau. Bet BMW irgi ir toliau nepaliauja manęs spausti. Jis ką, susiruošė lenktyniauti? O gal... Išsigąstu, nes turiu vėl būti priversta didinti greitį. Bet toli netenka taip važiuoti, nes pamatau... mostelint policininko lazdelę. Staigiai sumažinu greitį, bet jau per vėlu... Pažvelgus į veidrodėlius pamatau, kad sidabrinis erelis kažkur dingo. 

Tenka persirikiuoti į pirmą juostą ir sustoti už policijos patrulio automobilio. Man pradeda drebėti rankos. Ir kojos. Nuleidžiu langą, laukdama prieinant policijos pareigūnui. Kaip tik tuo metu pro mane gerokai lėčiau pravažiuoja sidabrinis BMW. Akimirkai mūsų automobiliams susigretinus ir man bandant įžvelgti vairuotoją, jis užsitraukia ant akių kepurę su snapeliu visai paslėpdamas veidą... 

Policininkas prieina prie lango ir su manimi oficialiai pasisveikina. Laimei, Kailas nepasikeitė ir dokumentus laiko daiktadėžėje. Ir vairuotojo pažymėjimą būdama Lietuvoje spėjau atsinaujinti. Bet tai vis tiek neišgelbėja situacijos, nes policijos pareigūnas man išrašo baudą už greičio viršijimą. Ir solidžią. Išvydus šiuos skaičius man net akys išsiplečia. Nepadeda nei verkšlenimai ir įkalbinėjimai. Kyšio nesiūlau, nes bijau dar labiau įsivelti į bėdas. Išderėjęs pažadą, kad vairuosiu laikydamasi saugaus eismo taisyklių, jis mane paleidžia. Bet baudos lapelį palieka...

Iki su Felisite sutartos vietos jau nuvažiuoju mažesniu nei maksimaliai leistinas greitis. Rankos vis dar virpa. Bet kai papasakoju, kad dėl policijos atvažiavau vėluodama ir perbalusi, Felisitė ilgą laiką kvatojasi. Apie keistą automobilį neužsimenu, nes nieko ir praktiškai nebuvo, tik Kailo paranoja pradeda persiduoti ir man. Felisitė vis nesiliauja kvatojusi, bet man juokas neima. Nes reikės prisipažinti automobilio savininkui apie ne tik paimtą automobilį, bet ir gautą baudą. Bet kada nors...