...aš drąsi...

...dvigubai

- Dabar gali būti truputi šalta.- taria gydytoja ir pakėlusi mano marškinėlius, ant pilvo užpila šalto gelio.

Kitas minutes gydytoja brauko man per pilvą ir įtemptai žiūri į kompiuterio ekraną. Kuo labiau ji tyli, tuo labai man kyla panika. Ekrane keičiasi nuolat nespalvoti dryželiai, bet gerai nieko neįžiūriu. Širdis net stipriau plakti pradeda iš jaudulio. 

- Nusiraminkite.- taria gydytoja.- Net iš čia matau kaip pakilęs tonusas. Turite vengti streso. 

Lengviau pasakyti nei padaryti. Žvilgteliu į Kailą. Jis irgi nenuleidžia akių nuo kompiuterio ekrano, bet, pajautęs mano žvilgsnį, trumpai pažvelgia į mane ir, norėdamas nors kažkiek nuraminti, kilsteli mano pirštus sau prie lūpų. Nuo jo bučinio visa suvirpu. Prisiverčiu vėl pažvelgti į ekraną, kol visai dėl jo nesusilydžiau. Mano delnas ir toliau lieka jo rankoje. Pradėjus labiau ryškėti vaizdui, suspaudžiu Kailui ranką. Kvėpuoju vis giliau ir giliau.

- Nesiraminkite.- gydytoja ramiai vėl taria ir nusišypso.- Štai.- ji paspaudžia kažkokį mygtuką ir pasigirsta traškesys, kuris pereina į ritmingus drugelių plazdėjimus.- Tai širdutės dūžiai. Ar tikrai nebuvote pas kitus gydytojus? 

Papurtau galvą ir gydytoja plačiau išsišiepia.

- Ar čia...- Kailas prisimerkia ir palinksta į priekį.

Pažvelgiu į jį, o jis išplėstomis akimis žiūri į ekraną. Pažvelgiu ir aš, bet per ašaras nieko nematau. Skystablauzdė! Būtina buvo dabar apsiverkti?

- -Sì, è gemelli.  - atsako jam gydytoja ir plačiai man nusišypso.- Avrete due gemelli...

Gydytoja toliau kalbasi su mumis, bet mano smegenys taip atsijungusios, kad nebesuvirškina italų kalbos.

- Kas...- sumurmu ir maldaujamu žvilgsniu pažiūriu į Kailą.- Ką tas žodis reiškia? 

Kailas pažvelgia į mane ir plačiai nusišypso. Jis palinkęs virš manęs priglaudžia delną man prie skruosto ir nušluosto nykščiu ašarą.

- Dvyniai.- taria jis man anglų kalbą.- Mažyte, mes laukiamės dvynių...

Girdžiu jo žodžius, bet negaliu suvokti jų reikšmės. Dvyniai? Du? Turėsim du vaikus? Bet... kaip?.. Kailas tankiau pamirksi, lyg bandydamas pats susivaldyti neišskydęs. Bet jau per vėlu... Mums abiems... Dieve... dvynukai... Pažvelgiu į ekraną, kuriame gydytoja toliau apžiūrinėja mūsų vaikus.

- Taip, nėštumas visiškai normalus, vaikučiai vystosi gerai.- kalba gydytoja. Ji kažką vis matuoja ir žymisi.- Kompiuteris rodo, kad yra savaite daugiau, įpusėjusi aštuoniolikta savaitė...

Gydytoja toliau rodo kur rankytės, kur kojytės, bet man labai sunku suvokti jos žodžius, o per ašaras nematau ką ji rodo. Pykstu, kad esu tokia verksnė... Tai gyvenimo įvykis, o aš kaip visada bliaunu...

- Ar norite sužinoti lytis?- paklausia gydytoja. Kailas pažvelgia į mane ir abu linktelim, nes kalbėti mums dabar per sunku.- Taigi...- gydytoja toliau įdėmiai žiūri.- Vienas iš jų tikrai berniukas... - gydytoja trumpai žvilgteli į Kailą.- Ir tikriausiai ūgį paveldės iš tėčio, nes aukštesnis nei vidurkis. O kitas...- ji nutyla ir kurį laiką braukia kitoje mano pilvo pusėje.- Rodos... mergaitė, bet gerai nematau, tad garantuoti negaliu... 

Dar kažką pasižymi ji ir atsispausdina ilgą lapą. Ištiesusi man popierinių servetėlių, ji išeina. Pasikeliu ir nusivalau savo pilvą. Rankos taip dreba, kad užtrunku ilgiau nei reikia. Kailas ištiesia ranką ir padeda man atsistoti. Mes susižvalgome ir abu vienas kitam plačiai nusišypsom. Mes turėsim du vaikus! Esam dvigubai apdovanoti! 

Sugrįžus į gydytojos kabinetą, gydytoja kaip tik baigia pildyti kažkokius dokumentus. Mums prisėdus, ji pakelia galvą.

- Taigi, pagal terminą, jums reikėtų gimdyti sausio gale. Bet atsižvelgiant į aplinkybes, norėčiau, kad pas mane reguliariai lankytumėtės kas porą savaičių, ne rečiau. Esant būtinybei ir dažniau. Dar visai neseniai patyrėte persileidimą įpusėjus nėštumui ir dėl to labai užjaučiu. Jau neminint, kad prieš pat pastojant turėjote rimtą operaciją. Nenoriu jūsų gąsdinti, bet noriu, kad suprastumėte, kad šis nėštumas gali būti rizikingas ir jums reikalinga nuolatinė priežiūra. Jau laukiantis vieno vaiko yra labai didelė rizika, o jūs laukiatės -dviejų. Bet nereikėtų dabar pergyventi, šiai dienai viskas labai puiku, visi esate sveiki. Bet turite dvigubai rūpintis savimi. Taigi, tėveli,- ji kreipiasi į Kailą ir šis sutrinka taip pavadintas.- turite užtikrinti, kad būsima mamytė sveikai maitintųsi ir pakankamai ilsėtųsi. Neleiskite jai jaudintis, ilgai vaikščioti ir stovėti. Dažniau būkite šviežiame ore, gerkite...

Gydytoja kalbėjo ir kalbėjo monotonišku balsu, bet aš kuo toliau, tuo sunkiau suvokia jos žodžius. Gal todėl ji visus nurodymus ir dėsto Kailui, o ne man... Jam lengviau save kontroliuoti. O aš... Dar visai neseniai pergyvenau, kad galiu niekada nebebūti mama, o dabar... Sūnus... ir dukra... Mano angelėlis pažadėjo grįžti... Ir jis ištesėjo duotą žodį... Ir atsivedė kompaniją!

Mums atsisveikinus su gydytoja, kuri liepė man pasirodyti po dviejų savaičių, išėjome į koridorių. Išėjus giliai įkvėpiau, nes rodos visą tą laiką beveik nekvėpavau. Kailas atsistojo priešais mane. Pažvelgiau sau į pilvą ir negalėjau vis dar patikėti, kad laukiuosi dvynių... Uždėjau ranką sau ant pilvo... Kailas uždėjo savo delną šalia manosios... Mūsų rankos, apkabinusios mūsų vaikus... Ant mūsų riešų švietė angelo sparnų tatuiruotės... Taigi, nuo šiol turim du angelėlius...

- Kodėl verki?- paklausė tyliai Kailas žvelgdamas į mane iš po savo tankių blakstienų.

- Iš laimės...- sukūkčioju.

Kailas plačiai nusišypso ir apkabina mane. Tvirtai laiko mane savo glėbyje. Kaip buvo gera jausti jį šalia. Kaip gera vėl jaustis bent akimirkai jam išskirtine...

- Tu padarei mane laimingiausiu vyru...- taria jis man į plaukus, nepaleisdamas iš glėbio.-  Jeigu man pavyktų susigrąžinti tave, man nieko daugiau gyvenime nereikėtų...- prikimusiu balsu jau sušnabždėjo jis.

Pakėliau galvą ir pažvelgiau jam į akis. Jis tikrai atgailavo. Patikėjau juo... Man buvo svarbu patikėti juo... Pasistiebiau ir rankomis apsivijau jo kaklą.

- Kada nors...- sušnabždėjau jam. 

Taip ir stovėjome- stipriai apsikabinę viduryje ligoninės koridoriaus, tarp pro mus skubančių žmonių, bet mūsų pasaulyje buvome tik mes ir tarp mūsų dvi mažos spurdančios širdelės...