Kai sugrįžtame po mirtininkų slidinėjimo, kompaniją randame jau susirinkusią lauke prie didelio medinio suolo, kuris visas apkrautas skanėstais ir alumi. Mes iškart prisidedam prie jų. Kailas mums užsako po grilyje keptą sumuštinį ir alaus. Nors alaus ir nemėgstu, bet jis patikina, kad šio paragauti tikrai verta. Ir jis būna teisus. Mūsų kompanija tokia grėsmingai triukšminga, kad tiesiog traukte traukiame aplinkinių žvilgsnius. Užsivakarojame. Kvatojamės taip, kad paskausta net šonus. Tad žurnalisto visi perspėjimai palaipsniui dingsta kaip dūmas. Žvelgiu į šiuos kvatojančius, nerūpestingus žmones ir man niekaip nesusiderina to vyro pasakojimas su jų asmenybėmis. Juk negali tokie linksmi ir žaismingi žmonės būti tokie pavojingi, kaip jis tvirtina, ane?
Nerimą man vis labiau pradeda kelti Felisitė. Ji gurkšnoja tik imbierinę arbatą ir atrodo vis dar pabalusi.
- Ar gerai jautiesi? - paklausiu jos, kai tik randu progą.
- Taip, tik labai skauda gerklę.- atsako ji, o Sebas tvirčiau ją apkabina.
Daugiau jos neklausinėju, nors jos atsakymu ir nepatikiu. Kodėl ji man meluoja? Juk ji žino, kad jos paslapčių niekam neišduosiu.
Čia užsibūname iki kol visiškai sutemsta ir liekame vieninteliai visame bare. Tad pagailime personalo ir kikendami, stumdydamiesi ir besimėtantys sniegu pasiekiame savo namelį. Nusimetę snieguotas striukes pradedame skirstytis po kambarius. Su Kailu irgi sugrįžtame į saviškį. Tarp mūsų su juo vis dar tvyro taip gerai žinoma trauka. Net per tiek laiko, kol pykomės, ji nė kiek nesumažėjo, greičiau- atvirkščiai.
Kailas lėtai prisiartina prie manęs ir apkabinės mane per nugarą, priglunda prie manęs.
- Ar tau čia smagu?- paklausia jis man į ausį. Oda visa pašiurpsta nuo jo iškvepiamo oro.
- Nežinau ar galiu būti laimingesnė.- tariu atsisukdama.
- Ar gerai ir jautiesi?- paklausia jis žvelgdamas man į akis.- Klausiu apie sveikatą.
Kailas nubraukia man nuo skruosto plaukų sruogą ir užkiša už ausies. Jis taip žiūri į mane, o aš į jį, kad pradedu jam siųsti signalus, kad tik jis mane pabučiuotų. Jis, susivokęs ko noriu, lėtai palinksta, bet... pradeda įkyriai skambėti jo telefonas.
- Turiu atsiliepti...- sumurma jis prie pat mano lūpų. Taip ir jų nepalietęs.
- Gerai...- tariu lyg užhipnotizuota, nors norisi tik garsiai suvaitoti balsu, kad mums sutrukdė.
Jis linkteli galvą ir atsitraukia nuo manęs, taip ir likęs manęs nepabučiavęs...
Išgirstu beldimą į duris. Šį vakarą tikriausiai visi susimokė prieš mus ir net neketina palikti mūsų vienų nė minutėlei. Kailas kalbėtis išeina į balkoną, tad man tenka duris.
- Atsinešėm šampano!!!- suklega Amelia iškeldama butelį šampano.
Iš nuostabos net išsižioju. Pamačiusi, kad už jos visa kompanija, pasijuntu dar labiau... nustebusi ir nusivylusi, nes taip ir negavau viena pabūti su savo vyru.
Man pasitraukus į šoną, visa kompanija suguža į vidų.
- Nejau manei, kad sūkurinė vonia tik judviejų?- mirkteli man Rikis, užmesdamas atsainiai savo ranką man ant kaklo.- Gal vakarą padarome dar žaismingesnį, paerzindami mūsų paniurėlį?
Supratusi, kad jis omenyje turi Kailą, pradedu kvatotis.
- Riki, rankas!- sugriaudėja Kailas, įeidamas į kambarį.- Kodėl tu turi nuolat liesti mano žmoną?
- Ji tiesiog prašosi pamaigoma, ane?- jis vėl mirkteli man suokalbiškai.
Bet aš nesu tokia drąsi kaip jis ir nenoriu užsitarnauti Kailo rūstybės, todėl atsitraukiu. Tik dabar pastebiu, kad tarp mūsų nėra Felisitės ir Sebastiano.
- Kur jie?- paklausiu Amelios, kuri nusimeta chalatą ir lieka tik su bikiniu. Nejau jie tik tikrai ketina maudytis mūsų kambaryje?
- Felisitė nuėjo prigulti, o Sebas ją migdo. Ji tikrai atrodo serganti...
- Pastebėjau...- numykiu, bet dėmesį patraukia judėjimas balkone. Vyrai jau leidžia vandenį į vonią.
- Ar kas nutiko?- paklausia Kailas, priėjęs prie manęs.
- Nežinau...- atsakau.
- Ar eisi persirengti ar nersi su džinsais?- šypteli jis.
- Aš neturiu maudymosi kostiumėlio...- suinkščiu.
- Neabejoju, kad Lučia tau jį įdėjo. Nebent tau reikia pagalbos persirengti...- jis žavingai perbėga pirštais man per nugarą.
- Kailai, aš... negaliu...
Taip tarusi instinktyviai nuleidžiu rankovę, paslėpdama randą. Jis iškart tai pastebi trumpam užsimerkia atsidusdamas.
- Juk žinai, kad čia tik paprastas randas, kurio istoriją žinome tik mes. Tad tu neturėtum jo gėdintis. Tai dalis tavo istorijos. Mūsų istorijos.
- Žinau, bet...
- Todėl tu būsi drąsi ir persirengsi, gerai?-padrąsina Kailas.
Jis taip primygtinai to reikalauja, tad nebeturiu kur dėtis ir tenka sutikti. Nors tikrai mieliau likčiau tik su juo... Lagamine susirandu maudymosi kostiumėlio dalis ir nubėga į vonią. Sudejuoju pamačiusi tas medžiagų skiautes. Jis pakankamai atviras.... Kitą kartą reikia patikrinti kas man dedama į lagaminą, arba dar geriau- susidėti jį pati. Ir negalėjo Lučia įdėti vientiso? Nors, abejoju ar tokį turiu... Prisivertusi prisidengti tomis skiautėmis, užsimetu chalatą ir nedrąsiai įžengiu į balkoną. Kailas jau ten, pro vandens burbuliukus šviečia jo tatuiruotės. Jis ištiesia man ranką ir aš nedrąsiai nusimetusi chalatą, įsitveriu jos, kad nepaslįsdama įlipčiau į karštą vandenį.
Nors vonia iš pažiūros didelė, bet kai visi sulipame, vietos vos lieka. Kailas iškart pasisodina mane ant kelio, tad ranka apsiveju jo pečius. Jis nosimi pasitrina man į raktikaulį, tad mano visas kūnas iškart skaisčiai paraudonuoja. Iš karštas vanduo niekuo dėtas...
Domas man į ranką įbruka šalto šampano taurę, o Amelia man kilsteli savąją. Po truputi pradedu atsipalaiduoti. Aišku, prie to labai prisideda iš šampano burbuliukai... Rikis taip juokina mus visus savo istorijomis, kad lengva susigaudyti, kad jis yra šios kompanijos siela.
Po kurio laiko prie mūsų prisijungia ir Sebas, kuris įsitaiso greta. Felisitės su juo nėra, tad pasidaro dar neramiau. Sebui prisėdus šalia mūsų pastebiu, kad jis visas tatuiruotas: rankos, krūtinė, net ir kojos blauzda. Jis atrodo toks grėsmingas, kad nejučia prisimenu to žurnalisto žodžius...
Tatuiruočių turi ir Domas. Neturi tik Rikis ir Tomas. Net ir Amelia turi. Ji turi žavingą tatuiruotę ant sprando, kuri primena per indiškus serialus matytus kūno piešinius. Ir dar vieną- ant dubens kaulų, bet ją beveik visą uždengia apatinė maudymuko dalis, palikdama tik spėlioti, kad joje pavaizduota...
- Kaip ji?- išgirstu tyliai klausiant Kailo.
- Užmigo. Pavargo per kelionę, bet manau neblogai.- susimąstęs atsako jam Sebastianas. - Geriau tu man pasakyk, kodėl tu taip pasielgei? Juk paskutinę akimirką atsisakei tokio vertingo projekto. Praktiškai buvai laimėjęs ir tereikėjo pirmadienį pasirašyti sutartį, o tu tiesiog pasitraukei...
- Atsibodo matyti, kad velkiesi paskui, todėl pasitraukiau leisdamas nors kartą laimėti ir tau.- bando pajuokauti Kailas.
- Aš rimtai. Kas vyksta?- Sebas net visas pasisuka link draugo. - Ar turi bėdų?- kiek tyliau klausia.
- Turėjau svarbesnių reikalų ir tiek.- sumurma jam Kailas.
- Tiek laiko ruošei jį... Buvai geriausias... Nesuprantu tavęs... Tai kvaila.
- Taip turėjo būti.- taria Kailas užbaigdamas pokalbį.
Pažvelgiu į jį. Jis irgi pakelia į mane savo akis. Pirmadienis... Tą dieną vyko mano operacija... Tik dabar suprantau, kiek jam teko paaukoti dėl mano ligos... Jis pasiaukojo dėl manęs, atidėjo viską, kad tik būtų su manimi... Už tai jį myliu dar labiau...
Vakaro linksmybės vis labiau užsitempia į naktį. Ilgi pašnekesiai mirkstant karštoje vonioje ir išgertas alkoholis gerokai apsuka visiems galvas. Kailas su Sebu tiek aršiai diskutuoja apie kažkokią trasą, tad iš to kyla lengvas ginčas, kurio pasekoje- paskelbtos varžybos. Jau rytoj. Bet kažkodėl man tai pradeda nepatikti. Nors jų nesulaikau ir leidžiu jiems sukirsti rankomis, bet nujaučiu, kad ši kelionė gali turėti ir ilgai gyjančių pasekmių...