...man nebaisu...

Planas A... ir B

- Mieloji,...- Felisitė mane apkabina.- viskas bus gerai.

- Juk per mane jis ten... Kodėl aš papasakojau jam apie tą senį?..

- Tai ne tavo kaltė, nekaltink savęs.- ji apsidairo. Aš paseku jos pavyzdžiu. Sebastianas nuėjęs tolėliau kažkam skambina.- Tai aš turėjau tave perspėti. Tas ištvirkęs paršas prie visų kabinėjasi. Jis manipuliuoja moterimis. Nežinau ar kitos jam pasiduoda, bet jo grasinimai tik muilo burbulas. Jis ne tik ištvirkęs, bet ir korumpuotas politikas.

- Nejau...- pažvelgiu į Felisitę ir ji nuleidžia akis.

- Taip. Praėjusią vasarą, kai ruošėmės vestuvėms, atostogavome pietų Prancūzijoje. Tame pačiame viešbutyje viešėjo ir jis su žmona. Vakare jis padaugino ir bandė prie manęs lįsti mėtydamas visokias nešvankias užuominas. Ignoravau jį, kol jis prie stalo restorane man bandė pakišti ranką po suknele. Įsivaizduoji? Net dabar nusipurtau iš šleikštulio.- ji nusipurtė. – Tuomet jis bandė šantažuoti, bet aš jį tiesiog pasiunčiau ir tiek. – Ji nusišypso ir spusteli man delną. Bet šypsena jos greitai dingsta ir veidas akyse bąla. Akys išsiplečia iš siaubo.

Atsisuku ir pamatau už mano nugaros stovintį Sebastianą. Jis toks piktas, kad net matau pulsuojant veną jam ant kaktos.

- Kodėl man nesakei?- lediniu balsu taria jis. Kai Kailas man sakydavo tokiu tonu, iškart išsigąsdavau. Felisitę irgi įbaugina vyro balsas, nes ji prisižioja, bando kažką sakyti, bet neišleidžia nė garso. – Melita,- jis kreipiasi į mane, nors nenuleidžia nuo žmonos savo žvilgsnio.- Ar nebūčiau per daug nemandagus jei paprašyčiau paliktus mus kelioms minutėms?

Pažvelgiu į Felisitę, kuri bando susitvardyti. Ji apsigimus kovotoja, nes greitai suima save į rankas ir ištiesinus pečius, atmeta atgal savo šviesius plaukus, narsiai stodama prieš savo vyrą.

Suskamba mano telefonas. Dar dvejoju ar saugu palikti Felisitę, bet gal skambina su kokiomis žiniomis dėl Kailo? Dvejoju nežinoma ką daryti. Felisitė trumpai pažvelgia į mane, duodama suprasti, kad viskas gerai. Ir kad galiu ją palikti.

Gavusi leidimą iškart nuskubu prie telefono ir dar nespėjusi pasižiūrėti kas skambina, atsiliepiu ir neriu į Kailo kabinetą, uždarydama už savęs duris.

- Melita,- išgirstu linksmą balsą. Pradžioje suvirpa širdis, nes jis primena Kailo intonaciją, bet jis ne toks žemas kaip Kailo...

- Labas, Korbi.- ištariu nusivylusi.

- Kaip jums ten?- pasiteirauja jis.- Visą rytą bandau prisiskambinti Kailui. Gal jis kur šalia?

- Jo...- nežinau kaip čia jam geriau pranešti apie brolio suėmimą.- jo nėra šalia. Ar kas nutiko?

- Taip.- jo balsas virpa iš jaudulio. – Paryčiais tapau gražuolio berniuko tėvu.

- Sveikinu.- kaip galėdama linksmiau pasveikinu.- Kaip jaučiasi Esmė?

Jis trumpai papasakoja, bet aš beveik nesiklausau. Jis toks laimingas sūnaus gimimu, tad kažkaip nesiverčia liežuvis pranešti jam blogas naujienas. Be to, mane labai blaško girdimas ginčas iš svetainės.

- O kaip jums ten?- mane pažadina Korbio klausimas.

- Gerai. – išlemenu, - gerai.- kiek galėdama linksmiau. – Kailas labai apsidžiaugs, kad vėl tapo dėdė.

- Džiaugiuosi ir dėl jūsų, kad pradėjote geriau sutarti. – nustembu išgirdusi jo žodžius. Nejau Kailas ką nors jam pasakojo apie mudu? Kažin ką?- Tegul brolis man paskambina, kai atsilaisvins.

- Perduosiu jam. Dar kartą labai sveikinu. Vėliau paskambinsiu pasveikinti ir Esmės.

Mums atsisveikinant išgirstu kažką trenkiant laukinėmis durimis. Kurį laiką tylu. Bet grįžti į svetainę neskubu. Atsisėdu į Kailo kėdę prie rašomojo stalo. Mintyse visiškas jovalas. Tas ištvirkęs senis lindo ir prie Felisitės... Ta žinia mane sukrėtė... Ji sakė, kad jis atostogavo su žmona... Jis turi žmoną! Turiu vieną mintį, bet reikia surinkti daugiau informacijos. Žvilgsnis užkliūva už kompiuterio. Atlenkiu Kailo kompiuterį ir įjungiu. Jis kaip mat užsikrauna. Prie kompiuterio priregistruotas tik vienas vartotojas, o paspaudus ant jo, paprašoma slaptažodžio. Velnias... Suvedus visus jo šeimos narių vardus, nė vienas netinka. Liko tik vienas vardas: Aleksandra arba Aleksė. Net bijau jį vesti. Pradedu baksnoti po raidę. Lengviau atsidūstu, kai netinka. Bent jau tiek guodžia...