...man nebaisu...

Šaltasis ginklas

Temstant privažiavome pakelės motelį. Jis atrodė nedidelis, kažkiek net apšiuręs. Nieko nelaukę, įėjome į vidų. Mus pasitiko pagyvenęs vyras, kuris mūsų jau laukė. Tikriausiai tie gorilos jau perspėjo apie mūsų atvykimą. Kailas su pagyvenusiu vyru persimetė keliais žodžiais.

Aš vos bepastovėjau ant kojų. Buvau tokia pavargus, tiek fiziškai, tiek ir emociškai. Mus palydėjo į kitą kambarį, kuriame buvo surikiuoti staliukai. Kailas parodė į vieną iš jų. Nesipriešinau ir prisėdau prie kėdės. Kailas atsisėdo priešais, o Tomas šalia manęs.

Vos laikiausi nesumerkus akių. Nuo nuovargio, o gal nuo verkimo, skaudėjo galvą. Neatsimenu kada normaliai miegojau daugiau nei porą valandų.

Pasirodė pagyvenusi apkūni moteriškė ir atnešė stalo įrankius bei butelį su taurėmis. Ten buvo brendis arba viskis, gerai nesupratau iš pavadinimo. Kailas iškart atsuko butelį ir per du pirštus pripylė į taures. Vieną iš jų stumtelėjo man. Ignoravau jį. Nuleidus galvą apžiūrinėjau savo rankas. Nagai buvo visiškai iki geluonies nulaužti, oda nudraskyta. Atrodo, lyg dygliuotus krūmus roviau visą laiką...

Sugrįžusi moteriškė atnešė karštos kvapnios sriubos, bet maisto kvapas manęs nė kiek neviliojo. Susigūžiau į sportinį megztinį.

- Valgyk.- vėl sukomandavo jis.

- Ne.

- Kaip nori, mirk badu.

Jie toliau tarpusavyje kalbėjosi, valgė ir svaiginosi alkoholiu manęs nepastebėdami.

Sugrįžusi toji moteriškė atnešė kepsnius. Ji šalia manęs padėjo stalo įrankius ir kol dalino kepsnius, aš sugriebiau peilį ir pasidėjau sau ant kelių. Įsitikinus, kad manęs niekas nemato, įsikišau jį sau į rankovę. Moteriškė manęs paklausė kažko, tik ne iš karto supratau ko, nes ji kalbėjo su keistu itališku akcentu. Paklausė kažką apie sriubą. Jos susilaikiau jai neatsakius. Kuo toliau, tuo sunkiau neišsiduoti, kad suprantu jų pokalbius.

- Ar galėčiau eiti nusiprasti? Bent jau tualete?- paklausiau leidimo angliškai Kailo.

Jis truputi pagalvojęs, pasikvietė jau nueinančią moterį ir paprašė ją palydėti mane į kambarį. Jis dar kažką jai pasakė, bet nespėjau išgirsti.

- Eik su ja, ji tavim pasirūpins. Bet nenoriu jokių kvailysčių, gerai?

- Gerai. - pavargusiu balsu ištariau ir nusekiau paskui tą moterį.

Mes užlipome į antrą aukštą siaurais mediniais laiptais. Lipau aukštyn delne po rankove spausdama peilį. Nežinojau, ką su juo darysiu, bet vien jo buvimas suteikė nors kažkiek vilties.

Antrame aukšte buvo kokios šešios durys, bet nebuvo jokių žymių, kad dar kas nors su mumis yra apsistojęs šiam motelį. Moteris atidarė turbūt tolimiausias duris. Įėjau į nedidelį, bet tvarkingą kambarį. Beveik per visą kambarį buvo lova. Moteris, įžengusi giliau į kambarį, atidarė kitas duris ir uždegė šviesą. Supratau, kad tai vonios kambarys, kuriame buvo tik dušo kabina, tualetas ir nedidelė praustuvė su veidrodžiu. Ant praustuvės krašto moteris pradėjo dėlioti higienos reikmenis ir baltus rankšluosčius. Ji nieko nekalbėjo ir stengėsi vengti į mane žiūrėti.

Pasidaviau akimirkos silpnybei ir prabilau laužyta italų kalba.

- Prašau, man reikia pagalbos. Šie vyrai mane pagrobė ir atsigabeno prievarta į šią šalį. Prašau, iškvieskite policiją.

Ji pradėjo purtyti galvą ir trauktis nuo manęs.

- Ne. Negaliu. Jokios policijos...

- Tas vyras mane nužudys...