...man nebaisu...

Desertas

- Gerai jautiesi?- paklausė jis.- Tavęs neužgavo?

- Ne.- atsakiau ir nusisukau į langą.

Tiesą sakant labai mane išgąsdino. Į jį pažvelgus atrodė, kad jis pripratęs prie to. Tik jų užduodami klausimai, manau, labai jį supykdė.

Stebėjau, kaip jis išsitraukė mobilųjį ir įjungė. Jo telefonas iškart pradėjo pypsėti be perstojo. Eismas centre intensyvėjo, todėl praktiškai turėjome vilktis paskui kitus automobilius. Kailas įdėjo į laikiklį savo telefoną ir suspaudė kontaktą. Po kelių kviečiančių signalų atsiliepė vyras.

- Kas po velnių čia vyksta? Gal paaiškinsi?- iškart pradėjo pulti tą vargšiuką Kailas.- Kaip visa tai iškilo į viešumą?

- Nežinau, pone, aiškinamės.- pradėjo mikčioti pašnekovas.

- Ar sklypas jau mūsų?

- Na... ne visai...

- Tai pasirašyta sutartis ar ne?- pradėjo dar labiau pykti Kailas.

- Ne. Todėl jums ir skambinau, bet jūs nekėlėte. Jau norėjome pasirašyti sutartį, bet spauda sužinojo apie pirkimą ir čia pas mus kilo tikra audra. Meras išsigando visuomenės dėmesio ir pasitraukė.

- Kaip tai pasitraukė? Sumokėk jam tiek kiek reikia ir pabaik pirkimą.

- Na, iškilo ir kita kliūtis. Konkurentai iškart pasiūlė gerą kainą ir susitarė dėl sąlygų. Maniau, kad viską dar spėsiu sutvarkyti, bet...

- Ką nori tuo pasakyti?

- Mes praradome tą sklypą. Jis jau parduotas.

Ir tuomet išgirdau tokį riebų jo keiksmažodį, kad net išsižiojau iš nuostabos. Kailas beveik nesikeikia, visada šaltas, bet tokio valdingo dar jo nemačiau. Guodžia tik tai, kad jį supykdau ne aš viena...

- Vos savaitei atsitraukiu nuo darbų ir jau suderintą pirkimą patikiu tau, o tu viską sumauni!

- Suprantu, pone Makena, nuvyliau jus...

- Kaip tas kitas sklypas?- pertraukia atsiprašinėjimus Kailas.- Ar įvyks pirkimas?

- Viskas pakibo ore...

- Poryt atskrendu. Turi valandą suorganizuoti susitikimus su meru ir tais tarybos nariais.

- Bet, pone Makena, jau vėlus vakaras, negaliu...

- Liko penkiasdešimt devynios minutės. Geriau negaišk laiko, nes atsakyti savo galva. Čia paskutinis tavo šansas, tad nesusimauk.

Kailas nutraukia pokalbį. Net sudrebu nuo jo rūstaus balso. Jis tikras tironas, vergvaldys. Visiškai nepanašus į tą vyrą, su kuriuo leidau vakarą.

Jis spusteli ekraną ir surenkamas kitas kontaktas. Greitai pasigirsta Tomo balsas.

- Kadangi skambini, tai jau spėju žinai.

- Kas nutekino informaciją?- jau švelniau kalba Kailas.

- Manau tai buvo iš Paryžiaus būstinės kažkas, nes pirmiausia ten kilo skandalas. Jau aiškinamės.

- Kraukis lagaminus, poryt išskrendam į Paryžių. Teks savaite paankstinti kelionę.

- Įsikiši?

- Taip. Kitaip vėl kas nors susimaus. Sužinok, kad vietoj mūsų nupirko tą sklypą.

- Jau žinau. Ferara.

- Tas... Jis Paryžiuje?

- Taip, kiek žinau, nes Amelia dar šiandien pietavo su Feraros žmona.