Kekšė

7.6K 301 5
                                    

Man bandant atsisveikinti su mama, krūpteliu, kaip Kailo rankos apsiveja mano liemenį ir jis krūtine prisispaudžia man prie nugaros. Trečią kartą palinkėjus mamai labos nakties, nutraukiu skambutį ir numetu telefoną ant sofos. Žvelgiu į naktinį Paryžių, žaižaruojantį Eifelio bokštą ir mėgaujuosi vyro buvimu šalia. Atremiu galvą jam į krūtinę. Jis irgi žvelgia į naktinį miestą.

- Ko norėjo mama?- galiausiai paklausia jis.

- Tik papasakoti, kad atostogauja užsienį. - atsakiau.- Ar tu esi investavęs į Lietuvos rinką?

- Kodėl klausi?- įsitempia Kailas. Pasisuku ir pažvelgiu į jį. Jo žvilgsnis vėl pasidaro šaltas.

- Tik šiaip iškilo toks klausimas. Jeigu neinvestavai, tai daug turbūt pralošei.

- Kodėl?

- Dar visai neseniai tėvai vos galą su galu sudūrė, o dabar net atostogų išskrido... Tai ar esi investavęs?- vėl paklausiu.

- Nesijaudink, tau neteks badauti.- nepatenkintas taria jis ir paleidžia mane.- Kodėl taip pradėjai domėtis mano reikalais?

- Atleisk, jeigu įžeidžiau...- subambu, nes jo vėl subjurusi nuotaika mane pradeda neraminti.- tik šiaip paklausiau. Juk į Lietuvą skridai darbo reikalais, taip ir nepasakei ar ką susitarei.

- Ne.- po atrodo visos amžinybės įtemptos tylos atsakė jis.- neinvestavau.

Linktelėjau galva ir nežinojau ją toliau sakyti. Jis galutinai užsisklendė. Nenorėjau nieko klausinėti, nes žinojau, kad vis tiek jis nieko nepasakys, net ir verčiamas.

- Aš einu...- parodau link miegamojo.- persirengti.

Jis nieko neatsako, todėl aš išeinu. Man jau darant duris išgirstu kaip atsidaro balkono durys. Pastaruoju metu jis tikrai daug rūko. Pastebėjau, jis rūko tada, kai nori pagalvoti. Nemačiau jo rūkančio draugijoje ar netgi viešoje vietoje.

Pasigriebusi šį kartą ne naktinius kaip paprastai, bet šilkinius trumpus šortukus ir ant petnešėlių plonyčius marškinėlius, vonioje persirengiu. Nusivaliusi makiažą iškart pasijaučiu geriau. Baigusi valyti akis, pasilenkiu arčiau veidrodžio, kad įsitikinčiau ar nepalikau nenuvalyto tušo. Krūpteliu, kai vėl tyliai prisėlinęs Kailas man sugriebia už užpakalio ir dideliais delnais pradeda glamonėti.

- Tu turi be galo gražų užpakaliuką...- sumurma jis truputi išsilenkdamas, kad geriau jį matytų. - Aš turiu jam labai daug planų.

Pažvelgiu į jį veidrodyje. Jis jau be marškinėlių. Tatuiruota ranka jis įlenda man į šortukus.

- Ar liausiesi?- subaru ir sulaikau jo ranką.- Bandau išsivalyti dantis.

- Tai valykis, man netrukdo...- jis brūkšteli pirštu man per klitorių ir aš spykteliu.

- Kailai...- įspėju, o gal ir sudejuoju. Nes jo išdykę pirštai vis nesiliauja.

Bandau sustabdyti jo ranką, bet jis nesustoja. Jis prieina arčiau ir aš klubu pajaučiu koks jis susijaudinęs. Vien nuo tos minties mane išmuša karštis. Karštis vis kyla ir kyla, kol susikoncentruoja pilvo apačioje. Prasiveržia dejonė... Kailas koja praskiria plačiau mano kojas. Aikteliu, kai vienas jo pirštas įeina į mane. Po jo seka ir antrasis. Man pradeda suktis galva, todėl stipriau įsikimbu spintelės krašto. Kailas, nesustodamas mane maloninęs pirštais, kita ranka nuslenka mano šortukus žemyn. Jis staiga ištraukia pirštus iš manęs ir aš suvaitoju. Kailas į šoną patraukia man plaukus ir pasilenkęs pabučiuoja kaklą. Jis užguldamas mane palenkia arčiau spintelės paviršiaus. Lieku gulėti prisispaudusi prie stalviršio krūtine, atstačiusi jam visas savo grožybes. Tuomet išgirstu skambtelint jo diržo sagtį ir mane nukrečia drebulys. Stipriai užsimerkiu ir bandau kuo lygiau kvėpuoti. Kailas dar plačiau praskečia mane. Kietai įsikandu lūpą, kad nepradėčiau kūkčioti. Jis vienu judesiu įeina į mane. Lūpą sukandu taip stipriai, kad net pajuntu kraujo skonį. Jis įeina taip giliai, kad rodos perplėš mane pusiau. Jis vis juda ir juda, rodos skverbiasi dar vis giliau ir giliau. Tyliai sudejuoju, o gal greičiau suvaitoju...Jis vis įeina ir įeina į mane. Užsimerkiu, bet vis tiek jaučiu grimztanti į tą tamsą. „Dabar tave dulkinsiu kaip purviną kekšę..." neskamba galvoje Kailo balsas tą vakarą viešbutyje. Tiesiog fiziškai jaučiu vėl smaugiamą gerklę, kad ir dabar pradeda trūkti oro. Galva pradeda suktis ir nyru vis į gilesnę tamsą. Žinau, kad galiu ištarti „ne" ir viskas pasibaigs, bet ir toliau tyliu, tyliai kenčiu. Žinau, jis iškart sustos, bet nenoriu vėl su juo pyktis. Kailas pasilenkia ir pabučiuoja man kaklą. Rankomis vis dar tvirtai spaudžia man klubus. Bandau susivaldyti ir neverkti. Negaliu parodyti jam to... „Ji bus kekšė..." nuskamba tėvo balsas. „ Dulkinsiu kaip purviną kekšę...". Noriu kad tie balsai liautųsi, noriu, kad greičiau tai pasibaigtų...

Galiausiai Kailas sutrūkčioja ir pajaučiu kaip jis išsilieja. Stipriai užsimerkiu ir bandau atgauti kvapą, bandau išvaikyti mane apėmusią tamsą, nutildyti balsus...

Kailas atsitraukia ir bučiniais nusėja mano petį. Jis atsuka mane į save ir kilsteli mano smakrą, kad žvelgčiau jam į akis.

- Ar viskas gerai?- pasiteirauja jis susirūpinęs.

- Taip.- atsakau ir užsimerkiu, kad nereikėtų žiūrėti jam į akis.

- Ar tikrai?- nepatiki jis.

- Taip. - pakartoju. Šį kartą susitvardžiusi atsimerkiu ir bandau šyptelėti. - Buvo nuostabu... Ar, ar galėtum mane minutei kitai palikti vieną, na, kad susitvarkyčiau?

Kailas dar porą akimirkų stebi mane, galiausiai linkteli galvą ir išeina. Jam uždarius duris lengviau atsikvepiu. Atsuku praustuvėje šaltą vandenį ir bandau pasemti delnais vandenį. Bet rankos taip dreba, kad negaliu to padaryti...

Per vargus bent kažkiek apsitvarkiusi ir suėmusi save, atveriu vonios duris. Krūpteliu, nes Kailas stovi atsirėmęs į sieną prie vonios durų, vieną koją sulenkęs per kelį ir basą pėda įrėmęs į sieną. Praeinu pro jį bandydama šyptelėti, bet jis stebi mane kaip vanagas auką.

Iškart šmurkšteliu į lovą, o Kailas dingsta vonioje.

Kai jis išeina deduosi mieganti, atsukusi jam nugarą. Nors man iki miego toli gražu. Jaučiuosi tokia... purvina. Kaip purvina kekšė, kurią ką tik išdulkino.

Jaučiu kaip čiužinys susiūbuoja jam gulantis į lovą.

- Tu labai prasta melagė...- atsidusta jis. - eikš...

Jis mane apkabina ir aš atsisuku į jį. Įsikniaubiu jam į šiltą krūtinę. Jis raminamai glosto man plaukus, pirštais lyg šukomis plaukdamas per visą jų ilgį.

- Ar aš tave užgavau?- paklausia jis.

Papurtau galvą. Jaučiu kaip ašaros kaupiasi ir bet kada gali prasiveržti. Stipriai apsiveju rankomis jo liemenį ir dar arčiau prisispaudžiu jam prie krūtinės.

- Tai kas tada nutiko?- vėl paklausia jis.

Nieko neatsakau, nes pro ašaras negaliu ištarti nei žodžio. Jis stipriau mane apkabina ir leidžia man išsiverkti...

- Aš nesu purvina kekšė...- dar spėju gniuždoma ašarų sukuždėti sau.




...man nebaisu...Where stories live. Discover now