Būti drauge

8.2K 291 4
                                    

- Tai ką ketini šiandien veikti? - pasiteiravo Kailas gurkšnodamas kavą ir valgydamas omletą.

Džiaugiausi, kad jis neužsiminė apie mano poelgį duše. Dabar, kai jau visa euforija dingo, jaučiausi kažkaip... nešvankiai. Visada laikiau oralinį seksą ypač intymiu dalyku nei vaginalinis. Tiesa sakant, niekada juo nesižavėjau ir tikrai nemaniau, kad savo noru, niekieno neverčiama galėčiau burnoje turėti tą, ko net pavadinimo normaliai nemikčiodama negaliu ištarti. O ką jau kalbėti apie po to aplankiusį artumo jausmą. Labai vyliausi, kad ne viena jį jaučiau...

- Su Felisite pažadėjome pabūti auklėmis. - vos sulaikiau dejonę prisiminusi apie Eglę. O dar jos draugė manekenė...

- Kaip suprasti?- susidomėjo jis.

- Šiandien atskrenda Eglė. Su drauge. O kadangi jos brolį tironas viršininkas užvertė darbais ir neleidžia nė minutei atsikvėpti, tai su Felisite turėsim padėti joms smagiai leisti laiką.

- Maniau Tomo sesuo tai patinka... Juk augai su ja, ane?

- Taip. Nieko prieš ją neturiu.

- Tai kas blogai?

Pažvelgiau jam į akis ir svarsčiau ar pasakyti. Jis vis dar kantriai laukia mano paaiškinimo.

- Todėl, kad man nepatinka, kad ji tave įsižiūrėjusi...

Jis sumirksėjo blakstienomis bandydamas suvokti mano žodžių prasmę. Galiausiai jis pradėjo kvatoti. Supykau ant jo ir sukryžiavusi rankas ant krūtinės, papūčiau lūpas. Jam baigus kvatoti, jaučiausi kaip arbatinukas, kuris jau greitai užvirs.

- Tu rimtai?- jis dar kikeno jis.

- Daugiau tau nieko nesakysiu.- burbteliu ir bandau atsistoti.

- Nepyk, mažute.- jis tramdydamas šypseną suima man už rankų ir pabučiuoja į delnus.- nepyk, tik negalvojau, kad gali jai pavydėti manęs.

- Aš nepavydžiu!- įsižeidžiau.- Tiesiog man nepatinka, kad tarp jūsų kažkas buvo.

Jis vėl pradeda juoktis. To jau per daug! Pašoku iš vietos, bet jis, suėmęs mane už rankos, prisitraukia šalia savęs ir įkalina tarp savo kojų. Laikydamas mane už klubų, jis pažvelgia man į akis.

- Mažyte, nieko tarp mūsų nebuvo. Pirmiausia, kad ji Tomo sesuo. Kita- tada ji buvo dar vaikas, neklausyk ką Tomas pasakoja, jis gerokai pagražina nei buvo iš tiesų. Ji niekada manęs netraukė.- supratęs, kad jo žodžiai manęs neįtikina, pabučiavo mane į nosies galiuką.- Tomas man kaip brolis, o ją laikau kaip seserį.

- Bet tu nuolat flirtuoji su ja... Tiesa sakant, tu flirtuoji su visomis...

- Mažyte, neišsigalvok ko nėra. Dabar esi tik tu ir nieko daugiau man šiuo metu nereikia.

Jis mane pabučiuoja. Viena mintis jau kurį laiką man vis neduoda ramybės- kiek ilgai manęs jam užteks? Stengiuosi nuvyti šią mintį kuo toliau ir mėgautis bučiniu, kol dar galiu.

Galiausiai atsiplėšę vienas nuo kito, jis užsisodina mane ant kojos ir gurkšteli kavos. Jis žvelgia į mane patenkintas ir pasipūtęs. Parodau į savo kavos puodelį. Jis ištiesia jį man ir aš suėmusi jį abiem rankomis, gurkšteliu pravėsusios kavos.

- Na, o ką tu šiandien ketini veikti?- pasiteirauju bandydama kalbą nukreipti kur kitur.

- Nelabai ką, peržvelgsiu dokumentus, o po pietų žaisiu krepšinį. Nori man ką pasiūlyti?

- Žaisi krepšinį?- nusistebiu. - Juk jau prabėgai maratoną.

- Tai tik paprastas aktyvus poilsis su draugais ir tiek. - jis pabaigia kavą ir pastato tuščią puodelį.

...man nebaisu...Where stories live. Discover now