Kvaištelėjusi

7.8K 328 17
                                    

Pabudau, ir pramerkusi akis prieš save pamačiau atverstą knygą. Pamirksėjau ir knygos puslapis persivertė. Kas čia dabar? Supratusi, kad ne aš laikau knygą, pakėliau akis ir pamačiau susikaupusį Kailo veidą.

- Labas.- tariau nuo miego gergždžiančiu balsu.

- Labas.- jis padėjo į šoną knygą.

- Kaip knyga?

- Nors ir nemėgstu romanų, bet turiu pripažinti, kad skaitosi lengvai. Bet tau neleisiu toliau skaityti, nes tau bus per liūdna.

- Kodėl?

- Nes ji sužinos, kad...

- Ne!- Uždengiau ranka jo burna.- nedrįsk sakyti, aš dar skaitysiu...

Bandžiau pagriebti knygą, bet jis buvo greitesnis ir paėmęs ją, iškėlė aukštai virš galvos.

- Atiduok...

Bandžiau iš jo paimti, bet jis tik aukštyn ją iškėlė. Pasisukau ir atsiklaupiau ant kelių, bandydama ją pasiekti. Jis kita ranka apkabino mano liemenį ir aš atsidūriau jam ant kelių, kojomis atsikabinusi jo klubus. Mūsų akys susitiko. Žvelgėme vienas į kitą ir žodžių tam nereikėjo. Nesusilaikiau ir perbraukiau ranka per jo dygų skruostą. Jis apkabino mane tvirčiau, jo rankos palindo po trumpučiais ligoninės naktiniais ir spustelėjo mano užpakaliuką. Ir tada mano smegenys lyg atsijungė... pasilenkiau ir įsisiurbiau jam į lūpas. Jis iškart atsakė tuo pačiu. Rankomis apsivijau jo kaklą ir suleidau pirštus jam į plaukus. Jis dar arčiau pritraukė mane link savęs. Jaučiau, kaip trinuosi jam į kelnių antuką, kuris vis didėja. Pajutau, kaip pilve sukilo karštis. Bet mes vis nesiliovėme, lietėmės vienas prie kito kuo arčiau, mūsų liežuviai pynėsi vienas su kitu.

- Palauk.- jis truputi mane atitraukė ir vėl švelniai pakštelėjo į lūpas.- ne čia, o ir tavęs nenoriu vėl išgąsdinti...

Supratusi, kaip pasielgiau, norėjau pradingti. Bandžiau nulipti nuo jo, bet jis mane sulaikė. Kailas kvėpavo tankiai ir giliai.

- Tu labiausiai seksuali moteris, kurią tik pažįstu... Vedi mane iš proto...

Jis švelniai pabučiavo mane. Man net oda pašiurpo. Bet jis teisus. Čia ne vieta ir netinkamas laikas.

- Manau, čia dėl ligoninės aprangos. – bandžiau savo poelgį nuleisti juokais.

- Man patinka ši apranga. Manau vešimės ją namo.

- Juk taip negalima. – nusijuokiau.

- Niekas nesužinos...

Vėl nusijuokiau. Nulipau jam nuo kelių ir atsisėdau šalia. Adrenalinas praėjo, o kūnas liko nepatenkintas.

- Atsiprašau, už...- nudelbiau akis.- aš tiesiog... kartais nepagalvoju...

Jis paėmė mane už rankos ir pabučiavo pirštus.

- Mažute, neturi už ką atsiprašyti.

- Pasielgiau kaip pasileidėlė...

Jis nusijuokė ir parvertė mane ant lovos. Iš netikėtumo net aiktelėjau. Jis pakibo virš manęs ir pasilenkęs pabučiavo už ausies. Palietė tokią jautrią vietelę, kad net kojų pirštus suriečiau iš malonumo.

- Mažyte, sustojau ne todėl, kad nenoriu... Tiesiog tu nepasirengusi. Aną kartą labai skubėjom, nenoriu kartoti klaidų. Šį kartą lėtai tave gundysiu, kol pradėsi manim pasitikėti. Už tai ką tau padariau, aš net pats sau negaliu atleisti, bet priversiu tave tai pamiršti. – jis švelniai pakštelėjo man į lūpas.- Man patinka, kaip taip elgiesi. O kai pasitikėsi manimi, mums bus labai gera...

...man nebaisu...Where stories live. Discover now