...man nebaisu...

Nesprendžiamos problemos

Prabundu visa išpilta karščio. Jaučiuosi suprakaitavusi. Kilsteliu galvą ir suprantu, kad praktiškai miegu ant jo. Jis vis dar miega. Atsargiai atsitraukiu nuo jo ir atsiguliu ant savo pagalvės. Padedu galvą šalia jo. Žvelgiu į jo nuostabiai ilgas blakstienas, tamsius antakius, tiesią nosį, šereliais apžėlusį smakrą. Nesusilaikau ir pirštų galiukais perbraukiu per juos. Jie stebėtinai švelnūs. Ir pakankamai ilgi, kad suėmus pirštų galiukais galėčiau peštelėti. Bet to nedarau... Noriu kad jis pailsėtų. Jis toks gražus... Prisipažinsiu jis vienas gražiausių vyrų, kokį tik esu mačiusi. Su juo gera... Tokį vyrą labai lengvą įsimylėti.

Prisimenu kai pirmą kartą jį pamačiau, kai susitiko mūsų žvilgsniai. Jau tada pajutau jam savotišką trauką, jaučiausi kaip užhipnotizuota. Tas jo žvilgsnis... Priverčiantis jam paklusti. Net negalvojau, kad atsidursiu jo lovoje savo noru. Kad pamiršiu menamą meilę Emiliui ir atsiduosiu šiam vyrui. Su Kailu viskas kitaip. Net pati savęs neatpažįstu. Praktiškai pati priverčiau jį permiegoti su manimi. Elgiausi kaip... net nežinojau, kad galiu būti tokia pasileidusi... Ką jis pagalvos apie mane? Jeigu nežinotų, kad jis man pirmas vyras, tai kuo mane palaikytų... Užsimerkiu ir bandau neleisti gėdai manęs užvaldyti.

- Kaip rytui, per rimtomis temomis galvoji.- išgirstu užsimiegojusį Kailo balsą.

Atsimerkiu. Mūsų žvilgsniai susitinka. Bandau suprasti apie ką jis galvoja, bet man neišeina perskaityti jo minčių kaip jam.

- Labas rytas.- pasisveikinu.

- Apie ką galvoji?- paklausia jis pasiremdamas galvą ranka.

- Apie nieką.- šykščiai šypteliu ir pažvelgiu į jo tatuiruotę.

- Mažyte, nelaikyk manęs kvailiu. - jis pykteli.- Kas nutiko?

- Nieko...- pakeliu akis ir susitinku su piktu jo žvilgsniu.- Tiesiog... Nenorėjau elgtis vakar taip... kaip... laisvo elgesio. Nenoriu, kad pagalvotum ne taip apie mane...

Kailas nusikvatojo ir mane apkabino.

- Prisipažinsiu, nustebinai mane. Maloniai nustebinai.- jis pabučiuoja man į nosies galiuką.- žinojau, kad tu aistringa moteris, bet kad tokia... Mane tu vedi iš proto.

Jis lėtai ir tingiai mane pabučiavo, o aš atsakiau jam tuo pačiu. Jis niekur neskubėdamas mane glamonėjo, kol visai mane išvedė iš proto. Tuomet lėtai ir tingiai pasimylėjom, kol abu pasiekėme palaimą.

Aš užsnūdau. Kai prabudau, jis buvo jau nusiprausęs ir vilkėjo mėlynas laisvalaikio kelnes. Kailas apsivilko ilgarankovius marškinėlius, paslėpdamas savo tobulą kūną. Pamatęs, kad stebiu, jis išsišiepė.

- Patinka ką matai?- paklausė jis kilstelėdamas antakį.

- Galėčiau žiūrėti ir žiūrėti.- nusišypsojau ir susisupusi į antklodę atsistojau.

Jis kaip grobuonis stebėjo mane. Norėjau praeiti pro jį, bet jis primynė antklodės kampą. Tad liko dvi galimybės: nusimetus antklodę bėgti nuogai į vonią arba likti įkalintai. Pasirinkau antrą variantą. Jis priėjo arčiau ir atplėšę mano rankas, leido antklodei nukristi ant žemės. Norėjau prisidengti savo nuogumą rankomis, bet jis jų nepaleido. Raudau nuo jo apžiūrinėjimo.

- Nežiūrėk taip į mane...- paprašiau nuleidusi akis.

- Kaip?- paklausė jis.

- Taip.

- Į tave galėčiau ne tik žiūrėti. Nuolat noriu tave liesti.

Jis apglėbė mano krūtis ir nykščiais perbraukė per spenelius, kurie iškart sureagavo. Jis palinko virš manęs ir sukuždėjo į ausį: