Liberty

2.29

-Emily?!-staiga namuose išgirdau mamos balsą ir kaip mat pašokau pažiūrėdama į Niall.Ką ji čia veikia? 

Niall greitai man numetė drabužius , kadangi yeah , aš negaliu išlipti iš lovos , o tuo tarpu jis pats greitu judesiu užsidėjo maikę ir tuomet kelnes.Jis pribėgo prie manęs kol aš bandžiau dėtis suknelę ir padėjęs man greičiau apsirengti paėmė mane nuotakos stiliumi ir išnešė iš kambario.

-Oh , atsiprašau už įsiveržimą...-mama pradėjo kai mes nulipome laiptais susitikdami su jos žvilgsniu.-Ar sutrukdžiau?

-Ne , mama.Tikrai ne.-dirbtinai šyptelėjau stipriau įsikabindama į Niall kaklą , tačiau greitai turėjau jį paleisti kai jis mane pasodino ant sofos svetainėje.

Mano mama atsisėdo priešais mane , o Niall šalia.Pažvelgiau į Niall ir jo susivėlusius plaukus ir atmestinai netyčia per juos perbraukiau sutvarkydama šukuosena.Ačiū Dievui mama to nepastebėjo , nes ji žvalgydamasi vis dar bandė suvirškinti kokie prabangus šie namai yra.

-Taigi...-pradėjau bandydama atkreipti mamos dėmesį.

-Um , taip.-ji greitai atsisuko į mus ir tuomet jos akys nukrypo link mano kelio.-Kada galvojai man pasakyti apie tai , kad susilaužei kelį?-jos veidas iškart persimainė į nepatenkintą.

Niall nejaukiai pasimuistė , o aš atsidusau pradėdama sakyti atsakymą , tačiau mama greitai mane pertraukė.

-Išvis kur buvai per tas visas dienas?Kaip pabėgai , taip pabėgai.Praėjo turbūt savaitė ir daugiau kaip aš nieko nežinau iš tavęs.Gal išprotėjai?-ji suriko atsistodama.

-Gal aš paliksiu jus vienas...-Nejaukiai pasijutęs Niall atsistojo ir ketino išeiti iš kambario , tačiau mano mama jį sustabdė.

-Sakyk, koks tavo vardas?-ji pradėjo vaidinti mama raganą ir aš pavarčiau akis.

-Niall.-Niall ramiai atsakė nerodydamas jokių emocijų veide.

-Prisėsk , Niall.-pasakė taip lyg būtų jos namai , tačiau Niall tam neprieštaravo ir tiesiog atsisėdo permesdamas ranką per mano pečius.-Kokią ateitį planuoji su mano dukra?Pakankamai pasidulkinsi ir kai pagimdys išmesi?

Pajaučiau kaip Niall kūnas įsitempia , o jo širdis pradeda plakti dvigubai greičiau.Jis greitai atsistojo prieš mano mama norėdamas kažką sakyti , tačiau aš sugriebiau jo ranka priversdama jį vėl atsisėsti.Niall gyliai įkvėpė bandydamas nusiraminti , o aš pažiūrėjau į mamą piktu žvilgsiu.

-Kas tau negerai?!-sušukau.-Jis netoks kaip tu manai!

-Netoks?-ji nusijuokė.-Visi šie turtai.-ji iškėlė abi rankas rodydama namus.-Tu manai toks turtingas kaip jis nori tos , kuri nieko neturi?-ji kalbėjo taip lyg Niall čia nebūtų , kol tuo tarpu jame jaučiau augantį pyktį.

-Mama!-sušukau bandydama ją sustabdyti.

-Jeigu jis mylėtų tave būtų pasipiršęs vos sužinojęs apie vaiką...o dabar kas?Ogi nieko!-ji suriko ir ketino išeiti , tačiau Niall ją sustabdė su savo žodžiais.

-O jūs manot , kad aš to nepadariau?-Niall ramiai paklausė nežiūrėdamas į ją , o į grindis.

-Ką?-mama sutriko ir akimis puolė ieškoti žiedo ant mano rankos , kol aš tuo tarpu sėdėjau sustingus nuo jo žodžių.Ką jis čia kalba?-Kur tuomet žiedas?-ji įtariai paklausė ir Niall atsisuko į mane , pažiūrėjo į mano ranką ir tada nustebęs pakėlė akis į mane.

-Mieloji , kodėl nenešioji žiedo?-paklausė kol aš bandžiau suvokti kas čia vyksta.Kokio žiedo?Kas per velnias čia vyksta?

-Um , nusiėmiau kai ploviausi rankas ir pamiršau užsidėti.-pasakiau bandydama neišsiduoti , kad apie jokį suknistą žiedą aš gyvenime negirdėjau.

-Gerai , tuoj atnešiu.-jis pakštelėjo man į skruostą ir išbėgęs iš svetainės užbėgo laiptais į viršų.

Sėdėjau bandydama suvokti kas dabar bus kai mama supras , kad visa tai kažkoks spektaklis ir jokio žiedo mes neturim , kol tuo tarpu ji susigėdus prisėdo ant sofos.Akivaizdu ją tai išmušė iš vėžių.

-Štai.-Niall grįžo parodydamas sidabrinį žiedą su deimantu , kuris buvo širdutės formos.

Jis prisėdo prie manęs ir lėtai užmovė jį man ant kairės rankos bevardžio piršto , o tuomet pergalingai atsisuko į mamą.-Tai kaip sakėt , negirdėjau?

Mama sėdėjo sutrikus žvilgčiodama tai į žiedą tai į mano veidą kol aš tuo tarpu bandžiau suvirškinti ar tai tikra ar aš sapnuoju.Staiga mama pakilo ir nieko nesakius išėjo iš namo palikdama mus vienus.Atsisukau į Niall klausiamu žvilgsniu.

-G-gal gali paaiškinti kas vyksta?-paklausiau kol jis tiesiog žiūrėjo į mane išsišiepęs ir nieko nesakydamas.

-Norėjau padovanoti šiek tiek kitaip , bet kadangi taip gavos...

-Tu čia rimtai?-išplėčiau akis.

-Tai aišku.Tu manai aš juokaučiau?-jis pakėlė vieną antakį.

Žiūrėjau į žiedą , į jį , tada vėl į žiedą kol visa laiminga puoliau jį apsikabinti.Kažkaip atsiradus ant jo liemens greitai sujungiau mūsų lūpas aistringam bučiniui.

-Myliu, myliu , myliu.-greitai sukalbėjau jam į lūpas vos baigus bučinį.

-Bet tu man taip ir neatsakei.-jis sukikeno iš mano laimingos būsenos.

-Ko?-jaučiausi kaip iškritus iš medžio.

-Ar tekėsi už manęs?-jis staiga paklausė.

Keletą akimirkų tylėjau ir rimtu veidu žiūrėjau į jį norėdama jį apgauti ir taip , man tai pavyko , nes kas sekundę jo veide esanti šypsena vis mažėjo , mažėjo kol aš neiškentus sušukau:

-AIŠKU , KAD TAIP!-plačiai nusišypsojau ir Niall veide vėl atsiradus šypsenai stipriai stipriai apkabinau.