1.9

7.1K 383 2
                                    

-Ar visas jūsų gyvenimas čia yra vien tik seksas?-paklausiau Carmen sėdėdama kambaryje kuris nuo šiol yra mano.

-Viskas priklauso nuo klientų , bet labiau nuo Horan.-ji trūktelėjo pečiais.Man buvo keista matyti ją tokią ramią.Negi jai čia patinka?

-Ir jūs vykdote viską iki smulkmenų?-pakėliau vieną antakį.

Carmen linktelėjo atsiguldama ant lovos ir įsispoksodama į lubas.

-Ar yra bent kiek šansų pabėgti?-staiga paklausiau ir Carmen pašoko nuo lovos.

-Ne.Negalvok apie tai.Neplanuok to.Ir nebandyk to.-ji greitai pasakė išpūtus akis.

-Kodėl?-susiraukiau.-Aš nenoriu gyventi čia.Noriu turėt normalų gyvenimą!

-Shaaa.-ji pribėgo prie manęs uždengdama delnu mano burną.-Jeigu Horan sužinos , kad net pagalvojai apie tai...Baigsis kaip Laurai.-jos akys klajojo po mano veidą.Ji atrodė išsigandus.

-Kas ta Laura?Ir kas jai atsitiko?-susiraukiau atstumdama Carmen , ji atrodo kiek pamišus.

-Nenorėk to žinoti.Nenorėk.-ji papurtė galvą.-Tai nėra tiesiog gyvybės atėmimas.Tai kankinimas ir didžiausia kančia.Jokio pasigailėjimo.-ji atsisėdo vėl ant lovos ir nudelbė akis į žemę.

-Iš ties čia neatrodo taip blogai.Ir Horan neatrodo toks piktas.-prisėdau prie jos ir gūžtelėjau pečiais.

Čia tikrai nerą taip blogai , kolkas.

-Oj palauk , kiek tu daug dar nežinai.-Carmen lėtai pakratė galvą.

-Tuomet papasakok.-paraginau ją ir ji atsiduso.-Nagi.

-Pradėsiu nuo taisyklių.-ji perbraukė delnais per veidą ir atsistojo nuo lovos.-Eime , supažindinsiu su aplinka.

Šyptelėjau jai ir atsistojus nuo lovos mes abi išėjome iš šio gana mažo kambariuko.

***

-Paklusti Horan , nebėgti ir tenkinti klientų užgaidas?Viskas?-prunkštelėjau.

Po supažindinimo su šiuo pastatu mes sėdėjome menėje (taip ją pavadinkim) ant sofos ir stebėjome merginas šokančias prie veidrodžių.Jos judėjo tikrai gerai.

-Tai nėra lengva , Emily.Pamatysi.-Carmen purtė galva.Ji pažvelgė į laikrodį ant sienos ir atsidusus atsistojo.

-Penkta valanda vakaro , man reiki eiti.-ji atsisveikino su manimi.

-Kur?-susiraukiau.

-Klientas.-ji pavartė akis.-Nuolatinis dar...

-Oh.-numykiau.

Carmen pamojus išėjo iš svetainės ir aš sėdėdama ant lovos prisitraukiau kelius prie savęs.

Iš visų šių merginų Carmen atrodė maloniausia ir draugiškiausia , bet negaliu dar visiškai to teigti.Gal ji tiesiog apsimetinėja vykdydama Horan įsakymą?O gal ji tokia ir yra?Viskas tiesiog painu kaip ir merginų rūbai palyginus su mano.

Merginos staipančiosios prieš veidrodį vilkėjo vien croptop'us ir trumpus šortukus na , o aš...Timpas bei per didelį megztinį.Nežinau nei ką daryt , nei ko nedaryt taigi tiesiog sėdėjau ir tuščiai žvelgiau į sieną.Nežinau ką čia veikiu ir kodėl tiesiog sėdžiu nebandydama pabėgti , bet kai Carmen mane prigąsdino kažkaip nedrįstu.

-Ej naujoke.-kažkas pamojavo man prieš veidą ir aš staigiai sumirksėjau.

-M?-pakėliau akis į mielą blondinę ir ji šyptelėjo.

-Horan liepė mums tave išmokyto to ką pačios mokam.Kadangi Carmen pas klientą aš tave pamokysiu.-ji šyptelėjo paimdama mano ranką ir nusitempdama prie veidrodžių.

Na gerai tai keista.Iš merginų su kuriomis pradėjau kaip ir bendrauti pasitaikė mielos bei draugiškos.Ar jos visos tokios?

-Stok čia.-ji mane stumtelėjo toliau nuo savęs ir žvilgtelėjo į veidrodį.-Išsitiesk.

Padariau kaip liepė mergina ir laukiau tolesnio jos įsakymo.

-Hmm.Ar tu bent kažkiek moki šokti?-ji pamąsčius pasakė.-Žinai gal tu moki pagrindus.Net nepaklausiau tavęs.

Papurčiau galvą duodama neigiamą atsakymą ir sulaukdama atsidusimo iš blondinės.

-Gerai tuomet...Pala visų pirmą atsikratykim šių rūbų.-ji greit sumalė žodžius ir atėjus prieš mane suėmė už megztinio kraštų.

-Ne.-suėmiau jai už rankų.-Man bus nejauku.-apsižvalgiau pastebėdama kaip merginos stebi mus.

-Nagi , čia tik merginos.Ko tu bijai?-ji nusijuokė.

-Ne.-papurčiau galvą.

-Man kitaip neišeis išmokyti tavęs.-ji susiraukė.

-Prašau , bent šiandieną leisk atsidžiaugti megztiniu.-nutaisiau pūkio akytes ir blondinė pavartė akis.

-Gerai , bet pagrindus vistiek mokysimės.

-Gerai.-linktelėjau.

***

-Taip.Taip.Dabar truputį pritūpk.Išriesk užpakaliuką.Taip.Dabar lėtai.LĖTAI kilk.Taip.Apsisuk.-blondinė vardu Melany man komandavo tuo tarpu kai viską dariau pagal jos nurodymus.-Taip.Dabar užlenk galvą.Prikąsk lūpą.Taip.TAIP.TAIP TAIP EMILY.Ir dabar lėtai.LĖTAI.nuslysk.Taip.Šaunuolė.-ji pradėjo ploti man kai aš baigiau šokti ką tik sukurtą šokį.

Iš tiesų jis buvo gražus , bent man šokio žanras nepatiko taigi nelabai mėgavausi šokdama.

-Ugh.-duris trenkėsi ir į kambarį įėjo Carmen.-Nekenčiu jo.-ji murmėjo sau panosėje eidama link virtuvės tuo tarpu kai visi spoksojo į ją.

Carmen atsidarė šaldytuvą ir išsitraukė pieno bonką atsisukdama į mus.

-Ko čia spoksot?A?Nematėt įniršusios manęs?-ji garsiai ir piktai pasakė žvelgdama į mus visas ir užsivertė pieno bonką.-Darykit ką darėt toliau ir Emily.Ateik čia.-ji atvertus atgal bonką nurijo pieną ir pasakė.

Ant jos liko ūsai iš pieno kas atrodė juokingai taigi aš eidama pas ją pradėjau juoktis.

-Kas?-ji susiraukė žiūrėdama į mane.

Ranka parodžiau ant savęs , kad nusivalytų ūsus ir Carmen tai supratus nusivalė juos.

-Ha ha ha kaip juokinga.-ji pavartė akis.

-Kas atsitiko?-prisėdau ant kedės prie virtuvės baro.

-Nekenčiu jo.-ji piktai pasakė apsisukdama ir padėdama pieną į šaldytuvą.-Tu įsivaizduoji?Jis liepė man čiulpti net 3 kartus iš eilės!-ji kiek per garsiai pasakė taigi daugelis iš merginų atkreipė dėmesį.

-Ką??-išsprogdinau akis ir bandžiau įsivaizduoti kaip Carmen tai Daro.-FŪŪŪŪ.-pasakiau pasišlykštėdama ir padarydama bjaurią veido išraišką.

-Hey.-mes visos išgirdome durų trinktelėjimą ir pasukusios galvas išvydome vaikiną einantį link virtuvės.

Jo juodi plaukai buvo sukelti į viršų , akys rudos ir įdegusi oda.Odinė striukė ir juodos kelnės su baltais sportbačiais atrodė labai gražiai kas privertė mane prikąsti lūpą.Jis gražus.

-Šūdas.-Carmen sušnabždėjo ir aš staigiai atsisukau į ją.

LibertyDove le storie prendono vita. Scoprilo ora