Liberty

1.4

Ar jis ką tik netiesiogiai pasakė , kad lipant laiptais spoksojo man į užpakalį?

Nežinojau ką ir be pasakyti taigi tiesiog apsimečiau , kad negirdėjau ką rudaplaukis sakė ir toliau ėjau nuleidusi galvą ir žvilgsnį į grindis.

-Kur eini?-išgirdau Horan balsą ir pakėlus akis išvydau prieš save koridoriaus galą.Apsisukau ir pamačiau rudaplaukį stovintį prie vienų iš durų visai pradžioje koridoriaus.

Užsisvajojai Emily

Grįžus atgal prie pagrobėjo nuleidau akis kaip maža mergaitė ir palaukiau kol jis atrakins duris.Girdėjau kaip jis prunkštelėjo ir sumurmėjo kažką panašaus į "Nevykėlė" ir atrakinęs duris praleido mane pirmą.

-Damoms pirmenybė.-pašaipiai pasakė kas mane labai suerzino.

Nekenčiu kai žmonės tyčiojasi iš manęs.Nu ir kas , kad truputį užsisvajojau ir užsimiršau.Negi pasaulio pabaiga?

Įėjus į kambarį kurį gavome apžvelgiau jį.

Persikinės spalvos sienos , dvigulė lova , du foteliai ir spinta.Kaip moteliui tikrai jaukiai ir patogiai.Prisėdau ant lovos ir pažvelgiau į Horan kuris sustojęs tarpduryje kažką darė su telefonu.

-Tu įsitaisyk čia , o aš einu.Grįšiu.-jis net nepakėlęs akis pasakė ir galiu spėt , kad išeina pas tą blondinę.

Horan apsisukęs ketino išeiti kai staiga sustojo ir atsisuko į mane.Jis pažiūrėjo į mane šaltu ir gyliu žvilgsniu kuris mane išgąsdino , nes atrodė lyg būčiau kažką nužudžius.Horan priėjo prie manęs ir pasilenkė taip , kad mūsų veidai būtų vienodo aukščio ir įsistebeilijo į akis.Nuleidau galvą dėl jo tokio elgesio kai staiga rudaplaukis grubiai suimdamas mano smakrą privertė vėl pakelti akis į jį.

-Nebandai bėgti supratai?-jo šaltas ir piktas balsas mane taip gąsdino , kad aš nurijau gerklėje susidariusį gumulą kuris sukėlė tokį garsą kurį buvo įmanoma išgirsti ir Horan.

Greitai palinksėjau galva ir jaučiau kaip mano akys drėksta.

Nebūk verksnė , Emily.

-Ir nerodyk čia savo ožių.-jis staiga pakilo į stovėjimo pozą ir pažiūrėjo keistai į mane.-Nemėgstu kaip merginos rodo savo jausmus.Kadangi dabar esi mano nuosavybė prisimink tai.

-Aš ne-

-Ir jokių "Aš nesu tavo nuosavybė". Taip tu esi.Ir nepykdyk manęs , nenorėk sužinoti koks esu piktas.-jis suurzgė ir su šiais žodžiais išėjo pro kambario duris po to jas užrakindamas.

Vos jam išėjus aš spjoviau į savo baimes ir verkimą ir tiesiog puoliau ieškoti kažko kas padėtų man pabėgti.Galiu prisiekti , kad tikėjausi net kokį telefoną rasti , bet tai buvo tiesiog svajonės.Darinėjau stalčius esančius spintoje kurie buvo visiškai tušti , bet tikėjausi rasti kokį peiliuką pasilikusį nuo praeitų gyventojų.

Po maždaug gerų 10 minučių ieškojimo ir landinėjimo visur aš galiausiai pasidaviau ir kritau ant nugaros į lovą.Išieškojau visus šio kambario mažiausius kampelius , bet nieko.Visiškai NIEKO neradau.Nusprendžiau baigti šiandienos paieškas kaip pabėgti nuo šio prakeikto maniako (nors jis man dar nieko nepadarė , kolkas) ir pasilikti jas rytojui.Visgi visą laiką aš nebūsiu su juo taip?

Arba aš pabėgsiu , arba jam atsibosiu ,arba jis mane nužudys , arba aš pati nusižudysiu.

Puiku , Emily.Tu galvoji apie savižudybę.

Atsiguliau į lovą visiškai nenusiimdama rūbų nuo kūno kadangi grįžęs Horan greičiausiai miegos šalia (jeigu jis išvis grįš , bet tikiuosi , kad ne.Tegul miega pas ta peroksidinę) ir tikrai nenorėčiau , kad jis mane pamatytų nuogą ar vien tik su apatiniais.Be to , čia buvo gana šaltoka , o aš buvau vien tik su timpom ir megztiniu.

Persiverčiau ant šono tai nusukdama nugarą į duris ir užmerkiau akis bandydama užmigti.

***

-Kelkis.-tas pats grubus krutinimas pažadino mane.

-Keliuosi.-sumurmėjau į pagalvę.

-Dabar , mes turim jau važiuot.-jis dar kartą stipriai mane papurtė ir aš greitai atsikėliau iš lovos.

-Gal galima šiek tiek švelnumo žadinant?Tai tikrai knisa kai atsikeli dėl grubumo.-Susiraukus piktai pasakiau ir pažiūrėjau į rudaplaukį kurio plaukai buvo susivėlę ir jis segėsi kelnes.

-Klausyk , man nerūpi tavo suknisti norai.Ir taip ne savo noru pasiėmiau čia tave.Tik bėdų pridarysi man.-pagrobėjas net nepakeldamas akių nuo diržo sagties pasakė ir tada užsiveržęs kelnes ramiai pažiūrėjo į mane.

-Tai jeigu aš tau esu našta ir pridarau vien tik bėdų tai gal tuomet paleisk mane?Tu laimingas.Aš laiminga.Visi laimingi.-paprastai , gal kiek sarkastiškai pasakiau , kadangi visiškai netikiu , kad jis mane ims ir paleis.

-Nu bet tu ir durna.-staiga Horan pradėjo juoktis nuo ko man užvirė kraujas.

Aš to taip paprastai nepaliksiu.Nebegaliu tiesiog žiūrėt kaip mane žemina.