Liberty

2.27

-Paleisk ją!-Niall sušuko kai vos jam atsiradus Rachel griebė mane ir pridėjo ginklą prie galvos.

Po velnių.

-Manai po visko ką padarei aš ją taip lengvai paleisiu?-ji nusijuokė.-Ne , Niall.Aš tau neleisiu būti laimingu.Stebėk mane.-ji užtaisė ginklą ir stipriau prirėmė jį man prie galvos.

Niall akys išsiplėtė , o veide pasimatė didelė baimė.Nurijau gerklėje susidariusi gumulą ir liūdnai atsidusau.Viskas.Man galas.

-Stop.-staiga duslus vyriškas balsas pasiekė mūsų visų ausis ir aš šiek tiek susiraukiau.

Aš kažkur girdėjus šį balsą.

Į patalpą , kurioje buvome , įėjo senas vyriškis su  juodu kostiumu bei nuo saulės akiniais ant akių.Pažiūrėjau į jį pakeltu antakiu ir tada į Niall , kuris vis dar žiūrėjo į mane , tik šį kartą su dar didesne baime.Jis žvilgsniu man apgailestavo , tačiau aš nesupratau dėl ko.

Tas senis priėjo arčiau mūsų susikišęs rankas į kišenes bei žiūrėdamas į žemę kai koks bosas ir tada nusiėmė akinius.Jo pirmas žvilgsnis buvo į persigandusį Niall , tačiau iš nuostabos aš aiktelėjau.

-Tėti?-drebančiu balsu paklausiau.

Vyriškis pasisuko į mane surauktais antakiais , bet pamatęs mano veidą jo antakiai pakilo.Jo veide greitai atsirado nuostaba ir jis sutriko.

-E-Emily?-jis sumikčiojo.

Niekaip nesupratau kas vyksta.Tai mano tėtis.TAI TIKRAI MANO TĖTIS.Bet ką jis čia daro?Kodėl jis taip apsirengęs?

-Atsiprašau , bet kas čia vyksta?-Rachel staiga pertraukė mūsų su tėčiu momentą , tačiau nei tėtis , nei aš nekreipėm į tai dėmesio.

-Tu-Tu su Horan?-Tėtis keistai paklausė ir aš pažiūrėjus į Niall lėtai linktelėjau.

Aš vis dar negaliu suprasti.Tėtis yra tas , kuris griovė gyvenimą Niall?Tas , kuris medžiojo mus?Kaip tai išvis įmanomą?Tėtis niekuomet nesivertė tokiais dalykais.

-Atsiprašau?!-Rachel vėl pertraukė mus ir tėtis staiga suriko.

-Užsičiaupk Rachel.-jis įniršo.-Ir po velnių.Paleisk ją.

Rachel akimirką sustingo ir tada lėtai paleido mane.Greitai pribėgau prie Niall ir puoliau į jo glėbį atsisukdama į tėvą.Vis dar negaliu patikėti , kad jis yra tas Henry.

Tėtis nuleido galvą į žemę ir ranka pasikasė pakaušį.Jo galva nespėjo pakilti kai Niall nukreipė ginklą tiesiai į jį ir jį užtaisė.

-Niall!Ką tu darai?-persigandus paklausiau.

-Jis sugriovė man gyvenimą , Emily.Aš privalau.-jis atsisuko ir dabar aš jo akyse nemačiau nieko , tik pyktį.

-Bet jis mano tėvas!-Sušukau , tačiau Niall manęs neklausė.

Greitai užbėgau prieš ginklą ir atsistojau veidu prieš Niall uždengdama savo tėvą.Na jau ne , man nesvarbu ką jis yra padaręs , bet aš neleisiu jo niekam nužudyti.

-Emily.-Niall suurzgė.-Traukis.

-Ne.-garsiai pasakiau ir staiga į kambaryje atsirado Harry su Zayn.Jie įėjo rimtais veidais bei nutaikę ginklus į mus visus , tačiau sutriko kai pamatė visą situaciją.Harry su Zayn atsistojo už Niall nugaros ir klausiamais žvilgsniais žiūrėjo į mane.

-Gerai , užteks to spektaklio.-Abby įsijungė ir nutaikius ginklą šovė tėvui į koją.

Patalpoje kilo sąmyšis , tačiau aš nekreipdama dėmesio pribėgau prie tėvo.Jis sunkiai kvėpavo , o iš jo kojos upeliais tekėjo kraujas.Turbūt peršovė veną.

Greitai atplėšiau nuo savo marškinėlių gabalėlį skuduro ir su ašaromis pradėjau vynioti aplink jo koją , tačiau man nekaip sekėsi.

-Emily , susikaupk.-Tėtis paliepė ir aš gyliai įkvėpus pagaliau surišau jo koją.Daviau žvilgsnį , kad tėtis kabintusi ir pakėlus jį nuo žemės pradėjau eit iki durų.

Nespėjau sureaguoti kai tėtis ištarė "atleisk man" ir jis nusitaikęs bandė šauti į Niall , tačiau prašovė pro šoną.

-Kas tau negerai?!-surėkiau paleisdama jį.Atsisukau į Niall žiūrėdama ar jam viskas gerai ir ačiū Dievui jis buvo sveikas.Pažvelgiau į kitus ir viską ką pamačiau buvo apsauginių lavonai , bei Harry su Zayn nusitaikiusius į Abby su Rachel , kurios buvo nusitaikiusios į Niall.

Gyliai įkvėpiau ir paėmus ginklą iš tėvo gulinčio ant žemės nusitaikiau į Rachel.

-Atsiprašau.-tyliai sušnabždėjau dėl savęs ir tiksliai nusitaikius ir užsimerkus nuspaudžiau gaiduką.

Patalpoje nuaidėjo šūvis ir Rachel krito negyva , kadangi pataikiau tiesiai į galvą.Supanikavau kadangi ką tik nužudžiau žmogų ir pradėjau greitai kvėpuoti.Nesupratau kaip man apsisuko galvą , bet po kelių minučių jau gulėjau be sąmonės.

***

Atsibudau ligoninėje ir tai supratau iš baltų sienų bei lašalinės šalia manęs.Pasukau galvą į dešinę pamatydama miegantį Niall.Atsidusau žinodama , kad jam viskas gerai ir šiek tiek pasimuisčiau netyčia prikeldama jį.

-Emily.-jis sušnabždėjo šiek tiek prasimerkęs ir tada pamatęs , kad aš atsibudus perbraukė rankomis per veidą.Jis pilnai atsimerkė ir atsistojęs priėjo prie manęs.-Kaip jautiesi?

-Kur mano tėtis?-greitai paklausiau ignoruodama jo klausimą.

-Jam viskas gerai.Jis kitoje palatoje.-jis raminančiai pasakė ir aš palengvėjančiai atsidusau.Užsimerkiau ir nespėjus atsimerkti pajutau taip išsiilgtas lūpas ant savųjų.Atsakiau į Niall bučinį pagilindama jį , tačiau mes greit turėjome atsitraukti dėl žmogaus įėjusio į palatą.

-O.-gydytojas atsikrenkštė.-Kaip jaučiatės , panele?

-Gerai.-nejaukiai atsakiau , kadangi jis mus užklupo kai mes bučiavomės.

Gydytojas priėjo arčiau ir išsitraukęs žibintuvėlį patikrino mano akis pašviesdamas į jas.Jis užsirašė kažką ant kortelės , kurią turėjo ir tuomet nusišypsojo man.

-Būklė stabili ir viskas gana gerai , tik aišku reikės atsargiau vaikščioti laiptais jei nenorite ir vėl susilaužyti kelio.Ypač kai auginate gyvybę viduje.-jis perspėjo mane ir aš susiraukiau per tą dalį apie laiptus ir kelį.-Sugrįšiu vėliau.-Jis patapšnojo man per koją ir dingo iš palatos.

-Kaip suprast?-paklausiau Niall.

-Pasakiau , kad nukritai nuo laiptų , kadangi jie rado , kad lūžęs tavo kelis.-jis paaiškino.-Gal paaiškinsi kaip susilaužei?-įtariai paklausė.

-Turbūt kai šokau iš balkono...-tyliai sumurmėjau.

-Tu darei ką?-jo akys išsiplėtė.

-Nieko , mielasis.-nusišypsojau.-Myliu tave.