-Tiesiog...-ji pradėjo ir staiga atsuko man nugarą.-Mano pirmas kartas irgi nebuvo pagal savo norą.
Mano akys išsiplėtė ir aš greitai apėjau Carmen , kad stovėčiau prieš ją.Carmen žvelgė į žemę liūdnu žvilgsniu ir staiga jos skruostu nusirito ašara.
-Ar jis padarė tai ir su tavim?Jis daro tai su visomis?-tyliai paklausiau jos kai ji pakėlė akis į mane.
-Ne.-ji nusisuko vėl nuo manęs.-Tai ne Horan darbas.Iki šiol maniau , kad jis negalėtų taip pasielgti ir , kad jis yra kitoks.
-Tuomet kas tai padarė?-susiraukiau.Žvelgiau į liūdną Carmen veidą ir staiga man į galvą šovė tik vienas žmogus.-Zayn.Tai Zayn darbas.-Atsitraukiau nuo jos toliau.-Bet kodėl tu taip kalbi apie Horan?Ar jus kažkas siejo?
-Ne , baik tu.-Carmen prunkštelėjo.-Tiesiog Niall išgelbėjo mane nuo skurdo.Dėl to ir maniau , kad jis bent kiek geresnis už juos visus , bet pasirodo klydau...Visi jie vienodi.
-Ar visos merginos esančios čia yra išprievartautos?-tyliau paklausiau.
-Ne , kiek žinau tai tik tu ir aš.Visos kitos atvyko čia savo noru.Vienas tėvai tiesiog išmėtė iš namų , kitos iš prigimties kekšės , o kitoms reikėjo darbo.-ji truktelėjo pečiais nusivalydama ašara.Mes kelias minutes žiūrėjome viena į kitą tyloje kadangi aš visiškai nežinojau ką jai atsakyti.
-Carmen...-pažvelgiau į ją apgailestaujančiai.-Bėgam su manimi.Mums nėra ateities čia.
-Negaliu , Emily.Negaliu.Horan suteikė man stogą virš galvos ir visko ko man reikėjo tuo metu.Negaliu taip paprastai jį išduoti.Jis man padėjo...Prašau , suprask mane...
-Bet kaip gi Zayn?Tu tikrai nori visą laiką jį kęsti?
-Emily argi tu nematai?-ji staiga sukūkčiojo.Nematau ko?-Tu žinai tik pradžią mūsų su Zayn istorijos.Nežinai kaip viskas vyko toliau...
-Ne.-pradėjau purtyti galvą.-Tik nesakyk , kad tu jį...Ne , tai neįmanoma , Carmen.Kaip tu galėjai įsi-
Carmen staiga uždengė mano burną dėl to jog buvau per daug įsijautus ir net nepastebėjau kaip pradėjau šaukti.
-Įsimylėti...?-tyliai pasakiau jai atitraukus ranką.
-Tu nepažįsti jo.-bėgant ašaromis jos veidu ji purtė galvą.-Iš tiesų jis nėra toks blogas , tiesiog jis-
-Carmen klientas tavęs laukia.-staiga atsidarė durys ir kažkokia mergina tamsiais plaukais pakvietė Carmen.
-Tuoj ateinu.-Carmen neatsukus veido nuo manęs atsakė.-Pasikalbėsim kitą kartą.-jai pasakius ji apsikabino mane ir atsitraukus išėjo iš kambario.
***Niall***
Vėlai vakare kai jau visos merginos miegojo aš ir vėl išėjau iš savo kambario į merginų menę.Mėgstu naktimis sėdėti virtuvėje visiškoje tyloje ir valgydamas leisti sau apgalvoti viską kas man neduoda ramybės.Tai man padeda galvoti logiškai.
Vos įėjęs į menę aš sustingau pamatęs čia Emily kuri sėdėjo ant kėdės prie virtuvės baro ir valgė pudingą.Ne , to negali būti.Antras kartas kai sutinku ją naktį čia.Jai gal kažkas negerai?Šis laikas skirtas man!
-Ką čia darai?-greitai priėjęs prie jos susiraukiau.
Merginai krūptelėjus dėl netikėtumo ir turbūt mano gana griežto tono ji pašoko nuo kėdės ir laikydama pudingą rankose bailiai pažiūrėjo į mane.
-Aš nieko nedariau.Tik valgiau.-ji truputį pakėlė šokoladinį pudingą taip parodydama jį man kai aš griebiau jį iš jos rankų.
-Čia mano pudingas.-vos jam atsiradus mano rankose šaukšteliu pakabinau truputį jo ir įsidėjau į burną.-Ir tu turėtum jau miegoti.-nurijęs jį ir atsisėdęs ant kėdės pasakiau.
-Aš labai norėjau valgyt...-Ji numykė nuleidusi akis.
-Kodėl dieną nevalgei?-ramiai paklausau.
-Naktį skaniau.-ji staiga nusijuokė , bet pamačius mano rimtą veidą vėl surimtėjo.
-Klausyk , iki kol čia atsiradai šis laikas buvo mano ir aš neketinu nieko keisti dėl tavęs.Taigi pasirink kitą laiką valgymui ir daugiau nevok mano pudingo.-gana griežtai pagrasinau jai ir ji tik lėtai linktelėjo.-Be to...Negalima taip imti ir pabėgti lyg niekur nieko...Tu žinai apie ką aš.-prisiminęs dieną pasakiau.
-Atsiprašau.-ji nuleido akis.-Aš išsigandau.
-Išsigandai ko?-pakėliau vieną antakį.
-Kad ir vėl mane-
-Aš to daugiau niekada nedarysiu!Tos pačios klaidos nekartoju.-sukandęs dantis pasakiau.Bandžiau valdytis , kad nepratrūkčiau labiau.Ji visuomet mane sunervina , kas jai negerai?
Papurčiau galvą , kad nuvyčiau blogas mintis apie tą naktį tuo tarpu kai mergina tylėjo nuleidus akis į žemę ir žaidė su savo pirštais.
-Taigi...-nutęsiau.-Mes vis dar nepabaigėm to ką pradėjome.-apsilaižiau lūpas kai mergina greit pakėlė galvą į mane.-Ir jeigu tu nesipriešinsi suprasi, kad galiu priversti tave pasijusti kaip niekad gerai.
YOU ARE READING
Liberty
FanfictionNiekada nežinai kas gali nutikti...Gal vieną akimirką tavo automobilį sumėtys ir tu trenksiesi į stulpą?O gal staiga tau sustos širdis dėl nežinomos priežasties?Arba iš kažkur atsiradęs vaikinas ko tau užčiaups burną ir nusitemps kartu su savimi. Em...