1.20

6.2K 357 12
                                    

-Tiesiog...-ji pradėjo ir staiga atsuko man nugarą.-Mano pirmas kartas irgi nebuvo pagal savo norą.

Mano akys išsiplėtė ir aš greitai apėjau Carmen , kad stovėčiau prieš ją.Carmen žvelgė į žemę liūdnu žvilgsniu ir staiga jos skruostu nusirito ašara.

-Ar jis padarė tai ir su tavim?Jis daro tai su visomis?-tyliai paklausiau jos kai ji pakėlė akis į mane.

-Ne.-ji nusisuko vėl nuo manęs.-Tai ne Horan darbas.Iki šiol maniau , kad jis negalėtų taip pasielgti ir , kad jis yra kitoks.

-Tuomet kas tai padarė?-susiraukiau.Žvelgiau į liūdną Carmen veidą ir staiga man į galvą šovė tik vienas žmogus.-Zayn.Tai Zayn darbas.-Atsitraukiau nuo jos toliau.-Bet kodėl tu taip kalbi apie Horan?Ar jus kažkas siejo?

-Ne , baik tu.-Carmen prunkštelėjo.-Tiesiog Niall išgelbėjo mane nuo skurdo.Dėl to ir maniau , kad jis bent kiek geresnis už juos visus , bet pasirodo klydau...Visi jie vienodi.

-Ar visos merginos esančios čia yra išprievartautos?-tyliau paklausiau.

-Ne , kiek žinau tai tik tu ir aš.Visos kitos atvyko čia savo noru.Vienas tėvai tiesiog išmėtė iš namų , kitos iš prigimties kekšės , o kitoms reikėjo darbo.-ji truktelėjo pečiais nusivalydama ašara.Mes kelias minutes žiūrėjome viena į kitą tyloje kadangi aš visiškai nežinojau ką jai atsakyti.

-Carmen...-pažvelgiau į ją apgailestaujančiai.-Bėgam su manimi.Mums nėra ateities čia.

-Negaliu , Emily.Negaliu.Horan suteikė man stogą virš galvos ir visko ko man reikėjo tuo metu.Negaliu taip paprastai jį išduoti.Jis man padėjo...Prašau , suprask mane...

-Bet kaip gi Zayn?Tu tikrai nori visą laiką jį kęsti?

-Emily argi tu nematai?-ji staiga sukūkčiojo.Nematau ko?-Tu žinai tik pradžią mūsų su Zayn istorijos.Nežinai kaip viskas vyko toliau...

-Ne.-pradėjau purtyti galvą.-Tik nesakyk , kad tu jį...Ne , tai neįmanoma , Carmen.Kaip tu galėjai įsi-

Carmen staiga uždengė mano burną dėl to jog buvau per daug įsijautus ir net nepastebėjau kaip pradėjau šaukti.

-Įsimylėti...?-tyliai pasakiau jai atitraukus ranką.

-Tu nepažįsti jo.-bėgant ašaromis jos veidu ji purtė galvą.-Iš tiesų jis nėra toks blogas , tiesiog jis-

-Carmen klientas tavęs laukia.-staiga atsidarė durys ir kažkokia mergina tamsiais plaukais pakvietė Carmen.

-Tuoj ateinu.-Carmen neatsukus veido nuo manęs atsakė.-Pasikalbėsim kitą kartą.-jai pasakius ji apsikabino mane ir atsitraukus išėjo iš kambario.

***Niall***

Vėlai vakare kai jau visos merginos miegojo aš ir vėl išėjau iš savo kambario į merginų menę.Mėgstu naktimis sėdėti virtuvėje visiškoje tyloje ir valgydamas leisti sau apgalvoti viską kas man neduoda ramybės.Tai man padeda galvoti logiškai.

Vos įėjęs į menę aš sustingau pamatęs čia Emily kuri sėdėjo ant kėdės prie virtuvės baro ir valgė pudingą.Ne , to negali būti.Antras kartas kai sutinku ją naktį čia.Jai gal kažkas negerai?Šis laikas skirtas man!

-Ką čia darai?-greitai priėjęs prie jos susiraukiau.

Merginai krūptelėjus dėl netikėtumo ir turbūt mano gana griežto tono ji pašoko nuo kėdės ir laikydama pudingą rankose bailiai pažiūrėjo į mane.

-Aš nieko nedariau.Tik valgiau.-ji truputį pakėlė šokoladinį pudingą taip parodydama jį man kai aš griebiau jį iš jos rankų.

-Čia mano pudingas.-vos jam atsiradus mano rankose šaukšteliu pakabinau truputį jo ir įsidėjau į burną.-Ir tu turėtum jau miegoti.-nurijęs jį ir atsisėdęs ant kėdės pasakiau.

-Aš labai norėjau valgyt...-Ji numykė nuleidusi akis.

-Kodėl dieną nevalgei?-ramiai paklausau.

-Naktį skaniau.-ji staiga nusijuokė , bet pamačius mano rimtą veidą vėl surimtėjo.

-Klausyk , iki kol čia atsiradai šis laikas buvo mano ir aš neketinu nieko keisti dėl tavęs.Taigi pasirink kitą laiką valgymui ir daugiau nevok mano pudingo.-gana griežtai pagrasinau jai ir ji tik lėtai linktelėjo.-Be to...Negalima taip imti ir pabėgti lyg niekur nieko...Tu žinai apie ką aš.-prisiminęs dieną pasakiau.

-Atsiprašau.-ji nuleido akis.-Aš išsigandau.

-Išsigandai ko?-pakėliau vieną antakį.

-Kad ir vėl mane-

-Aš to daugiau niekada nedarysiu!Tos pačios klaidos nekartoju.-sukandęs dantis pasakiau.Bandžiau valdytis , kad nepratrūkčiau labiau.Ji visuomet mane sunervina , kas jai negerai?

Papurčiau galvą , kad nuvyčiau blogas mintis apie tą naktį tuo tarpu kai mergina tylėjo nuleidus akis į žemę ir žaidė su savo pirštais.

-Taigi...-nutęsiau.-Mes vis dar nepabaigėm to ką pradėjome.-apsilaižiau lūpas kai mergina greit pakėlė galvą į mane.-Ir jeigu tu nesipriešinsi suprasi, kad galiu priversti tave pasijusti kaip niekad gerai.

LibertyWhere stories live. Discover now