Liberty

1.38

***Niall***

-Surask ir atsiųsk man Liam.-paskambinęs sekretorei iš kabineto pasakiau.

-Žinoma , pone.-merginai atsakius padėjau ragelį ir laukiau ateinančio Liam.Aš tikiuosi man nereikės jo ilgai laukti , nes aš ir taip neturiu laiko.Aš tiesiog negaliu nustygti vietoje kai Emily čia nėra.

-Kvietei?-į kabinetą įėjo Liam su nepatenkinta veido išraiška.Jis žino , kad jeigu aš jį pasikviečiau gaus darbo.Apskritai , mes mažai su juo bendraujam , bet pasitikiu juo tai pat kaip ir Zayn.

-Taip , turiu tau darbelio.-parodžiau akimis , kad sėstu prieš mane ir truputį pasitaisiau kėdėje.

-Tai taip , taip.Aš reikalingas tik tada kai yra darbo.-jis atsiduso.

-Mhm , nepradėk.-pavarčiau akis.-Noriu , kad sužinotum tikslų Emily namų adresą.

-Kam tau?-jis prisimerkė.

-Man reikia.Ir kuo greičiau.-ramiai pasakiau.-Žinau tik tiek , kad ji gyveno Mullingar'e , bet nei gatvės nei namo numerio nežinau.Kadangi tu esi šios srities specialistas tau vieni niekai tai sužinoti.

-Gerai.-jis atsistojo.-Vakare užeisiu.

-Taip.-linktelėjau ir akimis išlydėjau išeinantį Liam.

***Emily***

-Ar aš galiu dabar pasinaudoti jūsų telefonu?-paklausiau Amandos kuri žiūrėjo pro langą ir laukė Roberto mašinos įvažiuojančios į jos kiemą.

-Oh , taip.Žinoma gali.-ji krūptelėjo , nes išblaškiau jos mintis, bet po to nusišypsojo.-Jis virtuvėje ant stalo.

Nusišypsojus linktelėjau jai ir nuėjau į virtuvę kur pagal ją turėjo gulėti jos telefonas.Vos įėjus į virtuvę mano akys iškart užkabino juodą , paprastą telefoną gulintį ant stalo ir aš iškart paėmiau jį.Suvedžiau mamos numerį ir pridėjus prie ausies laukiau.Praėjo keli signalai , bet ji neatsiliepė.Buvau bepradėjus panikuoti , kad antrą dieną kai jai skambinu ji neatsiliepia , bet staiga nuskambėjo švelnus ir seniai girdėtas mamos balsas.

-Klausau?

-Mama!-iš laimės sušukau ir užsidengiau ranka burna.Aš negaliu patikėti , kad vėl ją girdžiu.

-Emily?Emily ar tai tu?Dieve vaikeli kur tu esi?Ar tau viskas gerai?-ji iškart apipylė mane klausimais ir aš galėjau jausti kaip mano skruostu nurieda ašara.

-Taip , mam.Tai aš.Man viskas gerai.-šypsojausi nors ji to nematė.

-Dieve , aš negaliu patikėti , kad tu gyva...Maniau tave nužudė.-ji pradėjo verkti į telefoną kas mane labai sujaudino.

-Mam , neverk.-paprašiau.-Aš gyva , man viskas gerai.-guodžiau ją.

-Kur tu esi?Aš tuoj pat važiuoju tavęs pasiimti.Tik pasakyk kur tu.-ji sušniurkščiojo nosimi.

-Aš...Aš nežinau.Palauk pasiklausiu.-išėjau iš virtuvės ir priėjus prie Amandos kuri vis dar žiūrėjo pro langą pabaksnojau į petį.-Ar jūs galit pasakyti kur mes tiksliai esam?Mano mama norėtų atvažiuoti manęs pasiimti.

-Duokš telefoną.-ji gražiai paprašė ir man padavus pradėjo kalbėtis su mano mama.

Amanda buvo maloni moteris.Ji net kalbėdama telefonu ir aiškindama mano mamai kaip čia atvažiuoti šypsojosi ir juokėsi.Man ji tikrai patiko.Carmen turėtų džiaugtis , kad turi tokią mamą.

-Imk , ji dar nori kažką tau pasakyti.-Amanda po paaiškinimo padavė man telefoną ir aš linktelėjus prisidėjau prie ausies.-Taip mama?

-Aš atvažiuoju , būk ten ir niekur neik , supratai?Aš tuoj būsiu , skubu kiek tik galiu.-mama bėgdama laiptais kiek girdėjau pasakė.

-Gerai , lauksiu.

-Bučiuoju , dukrele.Aš tuoj.-ji padėjo ragelį ir aš paėmus telefoną nuo ausies padaviau jį Amandai.

Neprisimenu kada mano mama buvo tokia maloni su manim.Bet man tai patinka.

-O DIEVE JIE JAU ČIA!-Amanda staiga paleido užuolaidą kurią laikė ir prabėgus pro mane nuskuodė per duris.Pažvelgiau pro langą ir mačiau kaip Amanda pribėga pribėga prie Carmen ir stipriai ją apkabina.Carmen akyse matėsi ašaros kurias ji paslėpė mamos plaukuose.Mačiau Roberto žvilgsnį į jas ir kaip jis tai pat nusišluostė ašaras.

Nežinau koks jausmas sutikti savo dukrą po daug metų , bet manau , kad jis tikrai geras.

Amanda atsitraukė nuo Carmen ir permetus ranką per jos pečius jos abidvi nuėjo iki namų durų.Nusisukau nuo lango ir pažvelgiau į svetainės duris pro kurias įžengė Carmen.Carmen pamačiusi mane pribėgo prie manęs ir mane apsikabino.

-Galvojau , kad jie tave nužudė.-ji sumurmėjo man į plaukus.

-Man viskas gerai.-atsakiau jai.

-Tai dabar jau matau.-ji nusijuokė atsitraukus.-Bet aš džiaugiuosi , kad tu buvai drąsi ir pabėgai nepaisant mano įspėjimų.-ji padėjo savo rankas man ant pečių ir pažvelgė man į akis.-Vien dėl tavęs aš dar kartą gyvenime galėjau susimatyti su savo mama.Nors tu tai padarei ir nesąmoningai , gelbėdama savo kailį aš tau vistiek dėkoju už tai.-Carmen dar kartą mane apsikabino ir aš šiuo metu jaučiausi kaip niekad gerai.

***Niall***

-Štai.-Liam padėjo man lapą su Emily adresu ir atspausdintu žemėlapiu tuo pačiu.Tas idiotas pamiršo , kad aš gimiau Mullingar'e ir , kad pažįstu visas jo vietoves.

-Man nereikėjo žemė-

-Žinau , žinau.Čia dėl visa pikto.-jis pavartė akis.

-Ačiū , Liam.-pasakiau pažvelgdamas į lapą ant kurio buvo parašytas adresas bei dar keli faktai apie Emily.

-Sėkmės.-ir su tuo jis išėjo iš mano kabineto.

Na , ką Emily Blur.Aš atvažiuoju.