Liberty

1.2

 -Nuleidžiat ginklus arba ji mirs.-duslus vyriškas balsas garsiai ištarė žodžius netoli mano ausies ir jaučiau kaip tuoj apsiverksiu , o dar geriau iš tos baimės nualpsiu.  

-Gerai.-Vienas iš pareigūnų pasakė vos jiems padėjus ginkus ant žemės.-O dabar paleisk ją.-jie atsistojo į stovimąją poziciją ir liūdnai pažvelgė į mane.

Lėtai bei sunkiai kvėpavau jausdama kaip ašaros pradeda tekėti mano skruostais.Bandžiau tvardytis nekūkčiojus kai staiga vyras dabar laikantis mane įkaitę lėtai pradėjo vestis mane atgal.

-Man iš to jokios naudos.-šalia ausies nuskambėjo garsus juokas ir aš dar labiau pradėjau verkti dėl to jog jis dabar mane nužudys.

Jis suknistai mane nužudys.

-Užtilk.-sukandęs žandikaulį tas pats balsas sušnabždėjo man tiesiai į ausį ir aš vėl sukūkčiojau.-Dabar aš su mergina kartu išeisiu iš šios parduotuvės ir išvažiuosiu savo keliais niekieno netrukdomas.-vaikinas pradėjo vis dar lėtai eidamas atbulomis ir aš nurijau gumulą susidariusį gerklėje.-Ir dėl menkos jūsų klaidelės bandant sutrukdyti man kentės mergina.Aišku?-Vaikinas griežtai , bet ramiai pasakė ir vienintelis dalykas kurio dabar aš norėjau tai buvo kažkas kas jam iš už nugaros trenktų per galvą ir taip mane išlaisvintų.

Svajone lik sveika

Vaikinas pagreitino atbulinius žingsnius taip tempdamas mane kartu su savimi kai staiga jo nugara atsimušė į duris ir jam trumpam stabtelėjus ir su koją atidarius duris mes atsiradome lauke.Jis vis dar vedėsi mane atbulomis per automobilių aikštelę kai staigiu judesiu buvau pastumta ir nukritau tiesiai prieš automobilio dureles.

-Lipk į mašiną.-jis man paliepė ir aš net nekrustelėjau bandydama įžiūrėti kažką per ašaras.

-LIPK Į MAŠINĄ PASAKIAU!-Jis garsiai ir piktai pakartojo kol aš gulėdama ant asfalto susifokusavau per ašaras į vaizdą aplink mane ir bandžiau apskaičiuoti ar man pavyktų dabar pabėgti.Išgirdau kaip vaikinas kažką piktai sumurma ir grubiai suėmęs mano ranką pakėlė mane nuo žemės ir pažiūrėjo man į akis.

-Jeigu nori išgyvent klausyk ką sakau.-griežti žodžiai nuskambėjo mano ausyse kai staiga aš buvau pastumta ir net nesureagavau kaip jau sėdėjau ant mašinos sėdynės.

Tiesą sakant gulėjau.

Nuaidėjus stipriam mašinos durelių užtrenkimo garsui sukūkčiojau ir patogiau įsitaisiau savo vietoje.Prisidėjau delnus prie veido taip uždengdama jį ir dar kartą suverkšlendama.Kitas mašinų durelių atsidarymo garsas pasiekė mano ausis ir man pakėlus akis pastebėjau kaip vaikinas kuris mane galima sakyt "Pagrobė" įsėdą į mašiną ir greitai ją užvedęs išvažiuoja iš aikštelės.

-Kur-r me-s va-va-žiuo-žiuojam?-negarsiai paklausiau kelis kart sumikčiodama ir stebėdama kaip jis važiuoja visai į kitą pusę nei miestas.

Mes tolstame nuo Mullingar.

Vaikinas nieko man neatsakė tik nusiėmė kapišoną kurį turėjo ant galvos ir taip parodydamas savo rudus plaukus.Pažiūrėjau į veidrodėlį per kurį galėjau pamatyti vaikino veido bruožus ir galiu teigti jog jie nėra baisus ar grėsmingi.Iš balso maniau jog bus iš išvaizdos baugesnis.

Jausdama kaip ašaros džiūsta ant mano skruostų aš tyrinėjau vaikino veidą galvodama jog esu jį jau kažkur mačius.Vis bandžiau prisiminti kur jis man matytas taip pamiršdama apie viską kas ką tik nutiko.Esu pagrobta ir dabar turėčiau verkti ar bent jau prašyti , kad mane paleistų , bet ne.Vietoj to , kad aš tai daryčiau aš suknistai tyrinėju šio vaikino bruožus!Nekreipiau per daug dėmesio į savo sapaliojimus ir grįžau ties to jog kažkur esu jį mačius kai mano protą pasiekė nušvitimas ir aš sustingau.

Televizorius.Žinios.Pabėgelis.Niall Horan.

-O Dieve.-užsidengiau burną taip išleisdama keistą garsą ir atkreipdama pagrobėjo dėmesį.