Liberty

2.8

Mūsų lūpos judėjo kartu visiškai neskubėdamos.Apvyniojau savo rankas aplink jo kaklą taip prisitraukdama jį arčiau ir pagilindama bučinį.Jo rankos nusileido mano liemeniu ir sustojo ant klubų trūktelėdamas mane arčiau savęs.Jaučiau , kad tai buvo ypatingą.Kažkokia energija tvyranti tarp mūsų ir sklindanti nuo Niall vertė mane jaustis gerai šiuo metu.Nežinau kodėl , bet nusišypsojau per bučinį ir atsimerkdama atsitraukiau dėl oro trūkumo.Niall žvelgė į mane iš viršaus , kadangi buvau šiek tiek mažesnė už jį ir rankomis švelniai glostė mano nugarą.

-Man reikia į darbą.-negarsiai pasakiau.Iš tiesų jau gerokai į jį vėlavau , bet noras būti su Niall trukdė man paskubėti.

-Ar mes supratom vienas kitą?-jis paklausė nepaleisdamas manęs.Mes vis dar stovėjome apsikabinę , jausdami vienas kito kūno šiluma.

Nuleidau akis ir rankos pirštais pradėjau braižyti nematomas figūras jam ant krutinės.Kandžiojau vidinę žando pusę bandydama valdyti šypsena prisiminus apie jo litaniją.Tai buvo mielą nepaisant to , kad jis nežino kodėl taip elgiasi.

Niall pridėjo ranką prie mano smakro ir kilstelėjo jį , kad sudarytumėm akių kontaktą tarp mūsų.Jis nieko neatsakė , tiesiog žvelgė į mane ir laukė mano atsakymo.Nežinojau ką jam atsakyti.Nenorėjau naglai pulti jam į glėbį ir sakyti , kad myliu jį ir , kad atleidžiu viską , nes tai būtų visiška nesąmonė.

-Taip.-linktelėjau.

-Gerai , eik ruoštis.Nuvešiu tave.-jis pakštelėjo man į lūpas taip nustebindamas mane ir viena ranka apsukdamas mane į lovos pusę.Kadangi jis jau nematė mano veido plačiai nusišypsojau sau ir priėjus lovą atsisėdau ant jos.Užsivilkau džinsus ir persirengiau maikutę į megztinį ir tuomet pakėlus akis į tarpduryje stovintį Niall menkai šyptelėjau.

***

-Tai ar nepapasakosi kodėl tokia laiminga?-Abby stumtelėjo mane taip pabudindama iš transo.Visą laiką būdama darbe galvojau apie Niall ir nejausdama šypsojausi.

-Aš nesu.Kodėl taip manai?-nervingai nusijuokiau.

-Nagi , Emily.Tu visą laiką šypsaisi kaip idiotė.Kas atsitiko?-ji ragino mane.Abby buvo linksma ir be proto smalsi kaip ir aš.Ji visuomet manęs daug klausinėjo , bet nedažnai atsakydavau jai.Mes nebuvome artimos , todėl niekada neišsipasakojau jai taip kaip išsipasakodavau Carmen.

-Viskas gerai.Tiesiog.-trūktelėjau pečiais pažvelgdama į laikrodį.Buvo be dešimt minučių penkios , o tai reiškia mano darbo valandos beveik baigėsi.Žvilgstelėjau pro duris laukdama jo.Niall žadėjo atvažiuoti manęs pasiimti.

-Na gerai , bet kažkada turėsi man apie tai papasakoti.-ji pamojo man pirštu ir tai pat žvilgtelėjo į laikrodį.-Einu , permesiu akis per drabužių lentynas ir galėsime užsidaryt.-ji atsiduso ir dingo iš mano akiračio.

Linktelėjau pati sau ir nuėjus į personalo kambariuką pasiėmiau savo paltą.Užsivilkau jį peržvelgdama save veidrodyje išėjau iš ten uždarydama duris.Tvarkiausi savo plaukus eidama link kasos kai pamačiau stovintį Niall.Jis kalbėjosi su Abby  kas manyje sukėlė mažą pavydą.Kodėl jis šypsosi jai?

-Labas.-priėjau prie jo atkreipdama jo dėmesį.Blondinas peržvelgė mane akimis ir sustojo ties mano lūpomis kelioms sekundėms.

-Emily , kodėl nesakei , kad turi vaikiną?-Abby sukrykštė.Pažvelgiau į Niall pakeltu antakiu ir tada į Abby.

-Tai , kad aš neturiu.-patrūkčiojau pečiais.Aš niekada jo ir neturėjau.Visą laiką kol mes buvome kartu su Niall aš buvau niekas jam.Mes neturėjome jokių įsipareigojimų , tik tai seksą.Turbūt dėl to man taip sunku jam atleisti už tai , kad jis mane paliko.

Pažvelgiau į šiek tiek sutrikusią Abby ir keistą Niall veido išraišką.Menkai nusišypsojau jiems ir apsikabinus Abby atsisveikinau , o tada pagriebus už Niall rankos nusitempiau jį laukant.

-Kodėl tu su ja kalbėjai?-susiraukiau vos mums išėjus.

-Kažkas negerai?-jis suirzo.

-Dieve , Niall.Ji detektyvinių laidų ir visokių kitokių dalykų susijusių su nusikaltimais ir kitais šūdais fanatikė!Ji galėjo tave atpažinti!-pakėliau balsą.

-Aš atsėdėjęs savo bausmę jeigu pamiršai.Nebesu ieškomas.-Niall nukreipė akis į dešinį šoną taip parodydamas , kad nenori apie tai kalbėti.

-Aš žinau tai.Tiesiog ji galėjo pagalvoti kažką ne to.-nusiraminau pažvelgdama į jo rankas kurios buvo sukištos į kišenes.

-Kaip suprast kažką ne to?-Niall greitai atsisuko.-Ar tau gėda dėl manęs?

-Ne...Aš-

-Koks skirtumas.Eime.-Niall suurzgė apsisukdamas ir pradėdamas eiti asfaltuotu keliu.

-Tu be mašinos?-paklausiau apsikabindama save.Buvo gana šaltoka ir man buvo keista , kad didysis Niall Horan pirmą kartą be mašinos.

-Paskolinau Harry.-jis paspyrė akmenuką suurgzdamas.Niall ėjo priekį manęs dideliais žingsniais kol aš bandžiau spėti paskui jį.Jis akivaizdžiai buvo susinervinęs ir tai mano kaltė.

-Aš atsiprašau.Tu ne taip supratai.-pasakiau keik garsiau , kad jis išgirstu , bet jis ignoravo mane ir ėjo toliau.

Ėjom kelias minutes tyloje sulaukdami keistų žvilgsnių iš praeivių.Jie visi nužvelgdavo Niall kaip pabaisą , o man numesdavo klausiamų žvilgsnių.Dauguma šio miestelio žmonių žinojo apie jį ir jo nešvarius darbelius ,todėl jiems buvo keista , kad tokia kaip aš einu su juo.Visus šiuos keturis mėnesius miestelyje girdėjau gandų apie jį ir spėjimų dėl ko jis pasidavė.Esu prisiklausius tiek , kad man jau verčia vemti , todėl man buvo keista kaip tokia kaip Abby nieko nepasakė.Ji gi stebi ir nepraleidžia nei vienos laidos apie nusikaltėlius!

Papurčiau galvą nuvydama mintis šalin ir pribėgus prie Niall sunėriau mudviejų pirštus.Pakėliau galvą į vyriškį kuris ėjo pro šalį ir nužvelgiau jį su panieka.Man nesvarbu kuo žmonės laiko Niall.Aš jį pažįstu daug geriau nei jie ir man tikrai nėra gėda už jį.

-Ar sužinojot kažką naujo apie Rachel?-paklausiau likus mums vieniems gatvėje.Mes buvome netoli mano buto.

-Tau nebūtina domėtis apie tai.Mes viską sutvarkysim.-Niall pasakė nepakeldamas akių į mane.Jaučiau pyktį sklindantį nuo jo.

-Niall , Aš atsiprašau.Nepyk ant manęs.Man tikrai nėra gėda už tave.-sustojau taip sustabdydama ir jį.Atsistojau tiesiai prieš Niall ir pažvelgiau į jo akis.Jos atrodė šiek tiek paraudusios.

-Aš ant tavęs nepykstu.-jis atsiduso.-Tiesiog...Aš pykstu ant savęs paties.Aš nekenčiu to , kad palikau tave tada kai tau labiausiai manęs reikėjo.-jis apsilaižė savo sausas lūpas taip sudrėkindamas jas.-Tai aš atsiprašau.

Nieko nesakiau.Menkai šyptelėjau jam uždėdama savo kairę ranką jam ant skruosto ir lėtai priglausdama savo lūpas prie jo.Buvo keista tai , kad jis tik vakar grįžo , bet nepaisant visko mes vėl esame 'kartu' ir dabar tiesiog bučiuojamės vidurį gatvės.Aš nežinojau kas dabar dedasi tarp mūsų , bet man patiko tai , kad jis šiuo metu buvo šalia.