Liberty

1.23

***Niall***

Emily akimirksniu perdavė ginklą man ir aš iškart pridėjau pistoletą prie Mark pakaušio.

-Tik paspausk gaiduką ir tu negyvas.-vyriškas balsas pertraukė mane ir man net nereikėjo atsisukt , kad atpažinčiau balso savininką.

-Jimmy.-pakėliau galvą į jį.-Galėjau numatyti , kad Mark per bailus ateiti vienas.

-Dar pasakyk nors žodį ir ištaškysiu smegenis.-Jimmy vėl man pagrasino ir aš nusijuokiau.Už Jimmy stovėjo keturi jo pakalikai , bet už tų pakalikų jau stovėjo Zayn ir Harry laikydami ginklus.

Mačiau jų sutrikusius žvilgsnius į Emily , bet aš per daug į tai nekreipiau dėmesio ir žvilgsniu parodžiau, kad dar nieko nedarytų.Žinau , kad žaidžiu su savo gyvybę , bet gi reikia dar paerzint šitą šūdžių per kurį teko man prisiimti nekalto berniuko gyvybę.

-Sumokėsi už viską ką padarei man ir Mark.Sumokėsi už tai , kad per tave žuvo mano brolis.

-Tu žinai , kad-

-Ne nežinau!Tai tavo kaltė ir daugiau nieko , tik tavo!Tu jį nužudei!-jis pradėjo rėkti kaip psichopatas.

-Aš nekaltas , kad įviliojai savo 16-metį brolį į narkotikų verslą.-pavarčiau akis.-Jo sunki būklę atsirado vien dėl tavo kaltės , pats tai žinai.

-Nu viskas , man jau gana.-jo rankos drebėjo parodydamos , kad jis išskydo per šį pokalbį ir jis prisimerkęs viena akim nusitaikė į mane.

Daviau žvilgsniu nurodymą šauti ir staiga visi keturi vyrai stovėję Jimmy užnugarį krito vienas po kito.Jimmy išsigandęs pažvelgė į savo pašones ir tada atgal į mane kai staiga pats krito negyvas nuo Zayn kulkos į galvą.

Užtenka man čia su jais terliotis tiek metų , tegul miršta pagaliau ir netrukdo man gyventi. 

Aš apverčiau Mark kuris vis dar tyliai gulėjo su užlaužtomis rankomis ir net neišklausęs šoviau jam į tarpuakį.Iš jo galvos pasipylė kraujas kai Emily tik dabar sureagavus į viską apsisuko veidu į Mark ir greit atsistojus rėkdama traukėsi nuo Mark kūno.

-Jūs..Jūs..žu-žudikai.-ji sumikčiojo žiūrėdama tai į mane tai į Zayn su Harry ir kūnus ant žemės.

-Sveikinu susipažinus su realiu pasauliu.-pavarčiau akis ir priėjęs prie jos paėmiau už alkūnės , kad niekur nepabėgtų.-Sutvarkykit viską.-paliepiau Harry ir Zayn ir jie linktelėjo.

Nestipriai timptelėjau Emily link durų kol ji dar sukrėsta žiūrėjo į negyvus kūnus ant žemės.

-Apsigalvojau.Mes važiuosim kartu.-pasakiau Harry su Zayn kurie iškėlė antakius.

-Kodėl?-jie abu paklausė vienu metu.

-Noriu parodyti jai kur keliauja tie kas galvoja jog gali žaisti su tokiu kaip aš.

***Emily***

-Noriu parodyti jai kur keliauja tie kas galvoja jog gali žaisti su tokiu kaip aš.-Horan prieš išeidamas pasakė Zayn ir tam garbaniui , o tada pradėjo mane temptis per barą iki stiklinių durų.

-Kur-r mes ei-einam?-sumikčiojau išsigandus dėl Niall žodžių.Ką jis turėjo omeny?

-Persirengsi ir važiuosim.-jis tik tiek pasakė.-Be to grįžęs nubausiu tave už tai , kad landžioji ten kur nereikėtų.

-Aš ne-

Niall užčiaupė man burną po to kai išėjom į koridorių ir savo mėlynomis akimis pažiūrėjo į mane.

-Nemeluok pati sau.Tu puikiai žinai , kad ėjai ten kur jums uždraustą.-jo akys truputį pajuodavo ir aš pradėjau drebėti.Jeigu jis nenusiramins nieko gero nebus.

-Bet aš išgelbėjau tau gyvybę.-jam atidengus mano burną ir toliau pradėjus mane tempti pasakiau.

-Bučiau ir pats susitvarkęs.-jis sumurmėjo prieš mums nulipus laiptais į apačią.Mums priėjus mano kambarį jis atidarė duris ir nusitempė mane į jį.

-Persirenk.-jis tik tiek pasakė paleidęs mane ir atsisėdęs ant lovos.

-Am , čia?Prie tavęs?-pakėliau antakį.

-Nėra nieko ko nebūčiau nematęs.-jis pavartė akis ir toliau stebėjo mane.

Atsidusau dėl jo teisumo ir atsidarius spintą išsitraukiau mano vienintelį , nuosavą rūbą t.y megztinį.Pasiėmiau kažkokias juodas timpas gulinčias pačiam gale , bet jos nebuvo mano.Pasidėjau viską ant lovos ir nusivilkau nuo savo kūno baltą maikutę ir nusimoviau šortus.Pakėliau akis į Niall ir mačiau kaip jis tiesiog rijo mane akimis.Nekreipiau į tai dėmesio ir užsidėjus megztinį bei užsimovus timpas pasitvarkiau susivėlusius plaukus nuo persirenginėjimosi.

-Žinai, jeigu nereikėtų važiuoti tai išdulkinčiau tave čia pat.-jis atsistojęs nuo lovos pasakė ir priėjęs prie durų atidarė jas.

-Matosi.-pavarčius akis sumurmėjau ir išėjau iš kambario.

-Nevartyk akių.-jis tik tiek pasakė kai mes ėjome link jo kambario.

-Arba kas?Ar taip ar taip gausiu bausmę vos grįžus.-atsidusau.Nesuprantu kodėl man liežuvis apsiverčia su juo taip laisvai kalbėt.Tai turbūt dėl to jog esu vis dar sukrėsta dėl 6 žmonių kurie buvo mano akyse nušauti virtuvėje.

-Nori dvigubos?-jis staiga prirėmė mane prie sienos ir pažiūrėjo į mane tamsiomis ir piktomis akimis.

-Žiū-rint kokia bus bau-bausmė.-sumikčiojau dėl jo staigumo.Man galas.