Liberty

2.2

Stovėjome kelias minutes tyloje , sulaikę kvėpavimus ir tiesiog žiūrėjome vienas į kitą.Mano akys niekaip negalėjo atsitraukti nuo Niall veido , todėl kaip beprotė žiūrėjau į jį ir atrodo nemirksėjau.

Negaliu patikėti , kad po tiek laiko aš jį ir vėl pamačiau.

-Zayn?-Carmen nervingai paklausė atkreipdama ir mano ir Niall dėmesį į Zayn.

-Šūdas , aš nežinojau.-jis sudėjo abi rankas sau ant veido ir su baime pažvelgė į mane , o tada į Niall.-Aš maniau šiandien Emily neatvažiuos.-Zayn pasiteisino vėl grįžęs ties Carmen.

-Nieko tokio , aš jau išeinu.-greitai , drebančiu balsu pasakiau kol Carmen nespėjo nieko atsakyti.

Ketinau eiti link durų , bet Carmen ranka sugavo manąją ir sustabdė mane.

-Emily...-ji numykė.-Aš-

-Pasikalbėsime kitą kartą.-dirbtinai šyptelėjau ir apkabinus ją atsisukau į vaikinų pusę.Nuleidau akis į žemę ir pradėjau eiti link jų.Eidama pro Niall ir Zayn tarpą netyčia ranka priliečiau Niall ranką taip priversdama pereiti šiurpuliukus per mano kūną.Gyliai įkvėpiau užuosdama jo kvepalų skonį ir vos tramdžiausi neverkusi.

Kodėl kai jau maniau , kad pamiršau jį , jis grįžta ir priverčia mano jausmus sugrįžti ir vėl?

-Emily , aš tikrai nežinojau.-Zayn balsu privertė pakelti mano akis į jį kol aš rengiausi savo rudeninę striukę.Mano akys turėjo sustoti ties Zayn , bet jos kaip specialiai pasirinko kitą ir sustojo ties mėlynomis it vandenynas akimis.Jos žvelgė į mane lygiai tai pat kaip ir aš dabar į jį.

-Gal užuot bėgę nuo šito , atsisėskime ir išsiaiškinkime viską?-Niall apmestinai pavartė akis ir tada pakėlęs antakius pažvelgė į mane.

-Neturiu ką su tavim aiškintis.-sukandau lūpą iš vidaus taip tramdydama savo verksmą.Dieve ir kodėl aš tokia jautri pastaruoju metu!

-Nagi , Emily...Gi visą gyvenimą nesislėpsi nuo manęs.-jis atsiduso.

Nežinau kas , bet mano viduje staiga sukilo didžiulis pyktis , aš greitai nusiėmiau striukę ir garsiai numetus ją ant spintelės šalia piktai pažvelgiau į vaikinus , o tada į Carmen kuri stovėjo ir pasimetusiai žiūrėjo į mane.

-Gerai , išsiaiškinkim.-garsiai , bet piktai pasakiau ir nutraukdama akių kontaktą praėjau pro juos į svetainę.

-Jeigu sunervinsi Emily , prisiekiu , užmušiu tave.-Girdėjau Carmen grasinimą Niall.-Zayn , ir tave tai liečia.Tu dėl visko kaltas.

-Bet aš-.Zayn pradėjo , bet piktas Carmen balsas jį sustabdė.

-Man nesvarbu , galėjai paskambinti ar bent iš anksto pranešti , kad po paleidimo jis atvažiuos čia.-ir su tais Carmen piktais žodžiais jie visi įžengė į svetainę kurioje sėdėjau aš.

Nesuprantu kokie jausmai dabar yra manyje , bet aš noriu verkti ir tuo pačiu metu pasmaugti tą idiotą kuris išdulkinęs mane paliko prieš keturis mėnesius.

-Tai apie ką nori kalbėti , Niall?-apmestinai nusišypsojau jam ir pašaipiai paklausiau.-Apie tai kaip išdulkinai mane ir tuomet numetei kaip šunį?

-Tu žinai , kad aš privalėjau taip pasielgti.-Niall suurzgė atsisėdamas prieš mane ir susidėdamas rankas ant savo šlaunų.

-Ne , nežinau.-padariau susirūpinusį veidą ir tuomet pavaidinus , kad galvoju sutelkiau dėmesį į Niall.-Ir kokia to priežastis buvo?

-Gal galėtumėm pasikalbėti vieni?-jis pažvelgė į Carmen ir Zayn kurie tarpduryje stebėjo mus.

-O kam?-paklausiau.-Negali pasakyti prie visų , kad buvau reikalinga tik tavo patenkinimui?

-Emily.-jis suurzgė.-Tu puikiai žinai , kad nebuvai.

-Koks skirtumas , Niall!-pakilau nuo sofos ir garsiai surėkiau net nepastebėdama kaip pravirkau.-Aš negaliu patikėti , kad po to kiek man pridarei aš vistiek, vistiek...-užsidengiau rankomis veidą ir sukūkčiojau į delnus.-tave myliu.-tyliai pasakiau.

-Emily.-pajaučiau kaip dvi stiprios rankos apglėbia mane.-Aš atsiprašau , tuo metu man atrodė tai geriausia.-jis pradėjo siūbuoti į šonus ramindamas mane.Pripažinsiu ,kad be proto pasiilgau jo apsikabinimų kaip ir pačio jo.

Nieko nesakiau tik leidau ašaroms tekėti mano skruostais.Buvau pikta , liūdną , sugniuždytą , bet tuo pačiu ir laiminga , kad jis sugrįžo.Nors ir nežinau kokia proga , bet jis dabar su manim.Laiko mane savo glėbį ir tyliai murma "Daugiau niekada nebedarysiu tokios klaidos".