Liberty

2.18

*Niall*

-Aš nėščia.-ji garsiai sukūkčiojo kas privertė mane sustoti.

Pala.

Ką?

-Aš čia koks suknistas pokštas?-suurzgiau grubiu judesiu apversdamas ją ir įsistebeilindamas į jos nuverktas akis.Jeigu ji meluoja man tik tam , kad išvengtų bausmės - aš nepasigailėsiu jos ir duosiu jai dvigubai.

-Ne.-ji pradėjo purtyti galvą.-Aš-š nė-nėščia.-Emily dar kartą pakartojo tik šįkart sumikčiodama iš baimės.

Visiškai pasimetęs ir nesuprasdamas kas vyksta šiek tiek atsitraukiau nuo jos leisdamas jai užsimauti šortus ir pasislinkti nuo manęs toliau iki sienos.

-Aš nesuprantu.-papurčiau galvą.-Tu ką , dulkinaisi su kažkuo?-pats netikėjau koks dabar ramus esu.

-Tik-tik su tavim.-Jos akys lakstė po visą kambarį kas akivaizdžiai išdavė kaip labai ji bijo manęs.

-Kaip suprast tik su manim?-staiga išpūčiau akis ir pakėliau balsą.-Tu ką , manai aš toks durnas , kad patikėčiau?Mes nesimylėjome jau bala žino kiek laiko!

-Aš su niekuo nesimylėjau be tavęs.Prisiekiu.-ji pravirko.-Tai tikrai tavo vaikas.

-Suknistai nemeluok man.-pagrasinau jai nulipdamas nuo lovos ir atsistodamas priešais ją.-Nemanyk , kad su tokiu melu gali taip paprastai išsisukti.

-Aš nemeluoju.-Emily skruostais tekėjo ašaros.-Aš-š galiu parodyti nėštumo testą.T-Tik leisk man jį pasiimti.-ji sumikčiojo šiek tiek krustelėdama iš vietos.

Dėl blogos nuojautos nurijau gerklėje susidariusį gumulą ir nežymiai linktelėjau jai.Susidėjau rankas ant klubų ir paėjau į šoną leisdamas jai saugiai praeiti.Nežinau kodėl , bet viduje pajutau nedidelį baimės jausmą kas man labai nepatiko.Aš tikrai tikiuosi , kad tai tik jos kvailas pokštas.

-Štai.-Emily atbėgo į kambarį su balta lazdele.Ji sustojo nuo manęs per kelis metrus ir tuomet ištiesė ją nusišluostydama likusias ašaras ant skruostų.

Pažvelgiau į lazdelę ant kurios buvo du raudoni brūkšniukai.Po velnių ką tai reiškia?Aš gi ne koks specialistas , kad viską suprasčiau!

-Ką tai reiškia?-kiek per ramiai paklausiau.Aš taip nieko nesuprantu , kad atrodo mano galva tuoj sprogs.

-Du pagaliukai reiškia teigiamą testą.Pasidariau tokius tris ir jie visi rodo ta patį.-gyliai įkvėpus ir nuraminus save jau nebemikčiodama pasakė.

Suvilgiau išdžiuvusias lūpas ir kelias minutes be emocijų spoksojau į Emily.Visiškai nežinojau ką atsakyti ir ką daryti kai pats nieko nesupratau.

-Pameni tą kartą kai vonioje verkiau pas Zayn?-man nespėjus prasižioti ji atsargiai paklausė nubaidydama mane nuo savo minčių.

Linktelėjau prisimindamas tą kartą kai apie šitai jos klausiau , tačiau nelabai suprantu prie ko tai.

-Tą dieną aš ir sužinojau , kad laukiuosi.Carmen pasiūlė man pasidaryti nėštumo testą , nes ji paste-

-Tai ne mano vaikas.-greitai tariau nutraukdamas jos ilgą kalbą.Tai negali būti mano vaikas.Aš mylėjausi su ja prieš keturis mėnesius ir tai puikiai prisimenu.

-Ką?-ji staiga susiraukė.-Tu manai , kad po to kai mane palikai aš taip paprastai perėjau prie kito vyro?!-sušuko.

-O ką?Tipo ne?-pakėliau vieną antakį.Na taip , aš jai įrodinėjau , kad ji mano , bet iki šiol ji prieštaravo man kas privertė mane galvoti , kad ji turi meilužį.

-Aš suknistai nesu kekšė!-ji sviedė į mane lazdelę kartu su kažkokia nedidele dėžute ir piktomis akimis nužvelgė mane.-Tu manai aš bendraučiau dabar su tavimi jeigu nešiočiau kito vaiką?!Manai aš suknisai terliočiausi su tokiu kaip tu?!-ji išrėkė man tiesiai į veidą ir kelias sekundes tylėjo laukdama mano atsakymo.

Mano akys lakstė po Emily veidą išduodamos , kad aš sutrikęs.Privalėjau aprėkti ją dėl to kaip ji kalba su manimi , tačiau negalėjau.Buvau toks pasimetęs , kad atrodė jog viskas nutirpo ir aš negaliu prasižioti.Lyg nebemoku kalbėti.

-Pasakyk kažką!-neiškentus mano tylos ji sušuko.

Nurijau susikaupusias seiles gerklėje ir nieko nesakęs išėjau iš kambario.Praėjęs koridorių čiupau mašinos raktelius nuo spintelės prie durų ir užsimetęs savo odinę striukę išėjau iš namo.

Buvau toks ramus , tačiau toks pasimetęs , kad galėjau jausti savo veido baltumą.Tai buvo pirmas kartas kai nežinau ką daryti.

Įlipęs į mašiną užvedžiau variklį ir išsukau iš kiemo. Nežinojau kur važiuoju , nežinojau kodėl apskritai kažkur važiuoju , tačiau man reikėjo to.Man reikėjo to raminančio jausmo kai vienas , dideliu greičiu važiuoju autostradoje ir viskas kas su manimi yra tai tik mano mintys.

Galiausiai įsukęs į autostradą šiek tiek atsikvėpiau.Ne daug atsipalaidavau kėdėje ir palikęs vieną ranką ant vairo kita perbraukiau per plaukus.

Ar tai gali būti tiesa?Tiesa ta , kad Emily laukiasi..nuo manęs?Ar gali būti tai , kad ji pastojo prieš keturis mėnesius ir iki šiol man nieko nesakė?

Keletai sekundžių užsimerkiau ir tada atsimerkiau suprasdamas , kad tai įmanoma.Prisiminęs kiek kartų jai buvo bloga , arba kiek kartų ji vėmė tai tik patvirtina ir dar labiau mane suglumina.Jau ir taip esu pasiklydęs tarp jausmų Emily , o šitas viską tik dar labiau sujaukia.

Pala.

Ar aš ką tik mintyse paminėjau jausmus?