Liberty

1.41

Prabudau nuo kažkieno prisilietimo prie mano plaukų ir truputį pasimuisčiau.Apsiverčiau šonu į kitą pusę , bet rankos iš mano plaukų taip ir nedingo.

Prisiekiu nušausiu tą kuris juos dabar liečia.

-Palik mano plaukus.-tyliai sumurmėjau užsimerkus.

Neišgirdau jokio atsakymo , bet plaukų palikimo tai pat nesulaukiau todėl, pramerkiau akis ir sutikau prieš save gulintį blondiną plačiai atmerktomis jūros mėlynumo akimis.Jis žiūrėjo į mane tuo tarpu kai jo ranka buvo mano plaukuose ir juos "glostė".

-Aš sakiau-

-Tavo plaukai kvepia mėta.-jis pasilenkė arčiau pauostydamas mano plaukus ir tada atsilenkdamas atgal.

-Gerai , bet prašau , paleisk juos.Man nepatinka kai juos kažkas liečia.-dusliai paprašiau.

-Ugh , gerai.-Niall pavartė akis ir ištraukęs ranką iš mano plaukų apsivertė ant nugaros.Jis sukryžiavo rankas už galvos ir įsistebeilijo į lubas.

-Seniai atsikėlei?-nusižiovavau pasidėdama rankas po galvos šonu ir pažvelgdama į Niall.

-Taip ir tau reiktų jau ruoštis.-jis rimtai pasakė.

-Ką?Ruoštis kur?-susiraukiau.

-Kaip tai kur?-jis pasuko galvą atgal į mane.-Važiuosim atgal į Wexford'ą.-jis tai pat susiraukė.

-Aš nevažiuosiu.-atsisėdau ir prisidengiau kūną kaldra.-Aš ten negrįšiu.

-Taip tu grįši.-Niall balsas vis dar buvo rimtas ir užtikrintas.

-Ne.-pakilau nuo lovos ir atsistojau prieš jį.-Aš ten negrįšiu ir taškas.-apsisukus pradėjau eiti iki savo kambario vonios , kad galėčiau padaryti gamtinius reikalus.

-Tu prižadėjai , kad daugiau nepaliksi manęs.-girdėjau kaip jis suurzgė prieš man uždarant vonios duris.

Atlikau savo reikalus ir tada atsistojus nuo tuoleto pažvelgiau į veidrodį.

Aš galiu jam pasipriešinti.

-Taip , aš prižadėjau , kad nepaliksiu tavęs , bet nesakiau , kad grįšiu ten.-pavarčiau akis išeidama iš vonios ir iškart atsitrenkdama į Niall krutinę.Jis stovėjo jau pilnai apsirengęs ir žiūrėjo į mane iš viršaus tikrai nešvelniu žvilgsniu.

Niall norėjo kažką sakyti kai staiga pasigirdo mamos balsas iš apačios liepiantis man atsikelti ir nešti subinę į pirmą aukštą.Pažvelgiau į Niall ir švelniai jį stumtelėjus priėjau prie komodos ir atsidariau stalčių.Išsitraukiau švarų apatinį trikotažą ir tuomet nuėjau atsisėsti ant lovos.Apsimoviau kelnaites nenusimaunant kaldros ir tada atsistojus apsisukau nugara į stovintį Niall.Numečiau kaldrą ir pasilenkus nuo lovos paėmiau liemenuką.Užsidėjau jį ant krutinės ir jau ketinausi segtis kai pajutau švelnius pirštus suimant liemenuko sagtį.Niall patraukė mano plaukus ir užsegė jį.

Atsisukau į Niall kai jis staiga suėmė mane už liemens ir prisitraukė arčiau savęs taip prispausdamas mane prie jo krutinės.

-Negalvok , kad taip lengvai išsisuksi šiuo klausimu.Aš grįšiu dar.-jis apsilaižė lūpas pažvelgdamas į manąsias ir rankomis suspausdamas mano užpakaliuką.-Be to , aš apie tavo bausmę tai pat nepamiršau.

Žvelgiau į jo akis , bet nieko nesakiau.Viena pusė norėjo , kad jis negrįžtu , o kita tiesiog šaukė jo apskritai nepaleisti.Kas man darosi?

-Emily , po velnių , kiek tu dar ten kuisiesi?!-mamos balsas vėl atitraukė mudu su Niall ir aš atsidusau.

-Gerai , greičiau dink iš čia kol mama neįsiveržė į mano kambarį ir neįkrėtė ir man ir tau į šikną.-pavarčiau akis.-Be to tau būtų trigubai , dėl to , kad nakvojai pas mane.

-Oh.-Niall paleido mane ir pagriebęs telefoną nuo lovos pradėjo eiti iki balkono.Jis jau ruošėsi išeiti pro jį , o aš daryti duris kai jis staiga atsisuko ir prisitraukė mane link savęs bučiniui.Niall sukando mano apatinę lūpą prieš atsitraukdamas ir tada nusišypsojęs dingo už balkono durų palikdamas mane visiškam šoke.

Gerai , man atrodo Niall tikrai kažko vartojo.Jis toks...Keistas pastaruoju metu.

Atsipeikėjus greitai užsimečiau naminę , paprastą , raudoną suknelę ir išlėkiau iš kambario.Nubėgau laiptais į apačią ir prisistačiau mamai virtuvėje.

-Labas rytas.-pasitaisiau plaukus ir pažvelgiau į mamą kuri buvo jau paruošus pusryčius.

-Labas , ką ten taip ilgai darei?-ji pakėlė vieną antakį.

-Aj , kol iš lovos išlipau...-numojau ranka akivaizdžiai meluodama ir atsisėsdama ant kedės prie stalo.

-Gerai , nes aš noriu sužinoti ką tau tas nusikaltėlis per tas dvi savaites padarė.-ji prisėdo prie stalo padėdama man panosėje lėkštę su iškepta kiaušinienę.-Noriu žinoti , kuo galiu jį apkaltinti policijai , kad jis sėstų.

-Ką?-sutrikau.

Niekas Niall nevadins nusikaltėlio , aš to neleisiu.

-Kaip tai ką?Ką girdėjai.Eisim į policiją rašyt pareiškimo ant jo.-ji trūktelėjo pečiais.-Per jį aš jau buvau palaidojusi savo dukrą.-mama susiraukė.

-Aš tau nepasakosiu nieko.-atsistojau nuo stalo.-Tik ne tada kai tu ruošiesi po viso to eiti į policiją.-ketinau išeiti , bet mamos balsas mane sustabdė.

-Dieve Emily kas tau yra?Visai tavęs neatpažįstu!Kas čia blogai , kad noriu jog tas nusikaltėlis atsiimtu už viską ką tau padarė?-ji buvo pasimetusi.

-Žinai mamą.Tu net nežinai visos istorijos ir jau teisi jį.Man jis nieko nepadarė , girdi?Nieko nepadarė!-sušukau.Iš tiesų dabar vyriau iš pykčio kaip katilas.

Niekas neįžeidinės mano Niall.

-O tuo labiau neleisiu ant jo rašyti pareiškimo kai man jis pa-koks skirtumas , tiesiog palik mane ramybėje.-pavarčiau akis ir trenksmu išėjau iš virtuvės.

Man atrodo man teks grįžti atgal , nes kitaip aš su ja išprotėsiu.