Liberty

1.34

-Pabėgo naujokė ir mes pamėtėm ją.

Mano širdis staiga sudrebėjo išgirdus šiuos žodžius.Ne , tai negali būti tiesa.Ji negalėjo pabėgti.Ta sušikta , maža bailė negalėjo pabėgti.Ji tikrai negalėjo.Ji nėra tokia drąsi ir stipri , kad pabėgtų , o tuo labiau , kad ją pamestų.

-Ji negalėjo.-nervingai nusijuokiau ir susikišau rankas į kostiumo kišenes.

-Deja , pone.-jie nulenkė galvas lyg nusikaltę šunyčiai.

-Ką?!-surikau staiga ant jų.-Sušiktai man nemeluokit.Tai negali būti tiesa.-prirėmiau vieną už jų prie sienos suimdamas jam už kaklo ir stipriai spausdamas.

-Pone.-jis bandė kalbėti kol jo veidas mėlynavo dėl oro trūkumo.

-Jūs jį pasmaugsit.-už manęs stovėjęs kitas apsauginis pasakė taip priversdamas mane paleisti Adam.

Atleidęs ranką Adam nukrito ant grindų gaudydamas orą kol tuo tarpu aš net nepažvelgęs pradėjau eiti koridoriumi stipriai suspaudęs kumščius.Nulipau laiptais į apačią ir  iškart priėjau prie Emily kambario , kad įsitikinčiau dėl jos nebuvimo čia.Pradariau jos kambario duris ir nusikeikiau radęs tik pradarytą spintą ir sujauktą jos lovą.Apsisukau ir praėjęs apsauginius kurie sekė mane nuėjau iki menės ir įkišau galvą ten , bet tai pat neradęs nieko apsisukau ir pradėjau eiti koridoriumi iki savo kambario.

-Sukvieskit visus vyrus ir liepkit jos ieškot.Jei nerasit , galit atsisveikinti su galvomis.-garsiai bei piktai pasakiau apsauginiams prieš užtrenkiant jiems prieš nosis duris.

***Emily***

Prasėdėjus ant medžio šakos kelias valandas ir įsitikinus , kad yra saugu nulipti žemyn aš taip ir padariau.Lėtai bei atsargiai išlipau iš medžio ir apsižvalgius pasitaisiau kuprinę ant pečių.Pradėjau eiti gilyn mišku ir ačiū Dievui dar nebuvo sutemę.Ėjau mišku lėtai , kadangi skaudėjo kelius , bet nepasidaviau ir vistiek ėjau toliau.Žvalgiausi , kadangi man buvo baugu eiti vienai šitame miške kuriame nežinia kas gali atsitikti.Na , bet turbūt baisesnio už išprievartavimą ir sumušimą nieko daugiau nėra , nebent tik mirtis.

Eidama kelias valandas per mišką atrodė , kad nebuvo galo ir jau buvau bepraradusi viltį išeiti iš čia kai staiga prisimerkus galėjau įžvelgti esantį kelią tolumoje.Kiek apsidžiaugus pradėjau eiti greičiau kai visiškai šimtu procentu įsitikinau , kad ten tikrai yra kelias.Nepastebėjau kai iš to džiaugsmo pradėjau bėgti ir greitai atsidūriau ant asfaltuoto kelio kurio kitoje pusėje tai pat buvo miškas.Pradėjau eiti tuo keliu į dešinę žvalgydamasi tai į priekį tai atgal ar neatvažiuoja kokia mašina.Beeidama kokia 10 minučių staiga išgirdau važiuojančią mašiną ir apsisukus pastebėjau juodą prabangų automobilį.Pradėjau stabdyti ją norėdama paprašyti pagalbos kai staiga mašina sustojo ir iš jos išlipo keli vyrai.Išsigandau kai jie pradėjo eiti į mane ir supratusi , kad tai gali būti Niall apsaugininkai pradėjau bėgti.Bėgau kiek tik galėjau greičiau girdėdama kaip jie vejasi mane , kai tolumoje kelio pastebėjau miestelį.Pasukus galvą atgal pamačiau kaip tie vyrai sėda į mašiną ir pradeda važiuoti link manęs todėl greitai įbėgau į mišką ir pamačius po storo medžio šaknimis šiokią tokią olą įlindau į ją.Išgirdau prabėgančius apsauginius ir iškart užlaikiau kvėpavimą dėl baimės , kad jie mane suras ir parveš atgal.

-Pabėgo.-išgirdau vieną pasakant.

-Bosas mus nudės.-kitas atsakė.

-Jeigu nori turėt bent kiek ilgesnį gyvenimą nesakysi jam , kad turėjom progą ją pagaut , bet vėl susimovėm.-pirmasis pagrasino jam ir tuomet išgirdau tik žingsnius ir užvedamos mašinos garsą.

Niall turėtų ieškoti labiau patikimesnių apsauginių.

Dėl saugumo palaukiau dar kelias minutes ir tuomet išlindus iš olos apsivaliau žemes nuo kelių ir kitų vietų.Pasitaisiau kuprinę ant pečių ir apsižvalgius vėl išėjau į kelią.Pasukau dešinėn link miestelio kurį mačiau ir toliau tęsiau savo kelionę.

***

Praėjus dviem valandom po lėto ir varginančio ėjimo link miestelio aš pagaliau priėjau patį pirmą namą iš tos pusės kur atėjau.Buvau pernelyg pavargusi ir silpna todėl priėjus prie to namo durų paskambinau skambučiu net negalvodama , kad namo savininkas gali pažinoti Niall.Po kelių sekundžių duris atidarė vidutinio amžiaus moteriškė ir įdėmiai sužiuro į mane.Prasižiojau sakyti žodžius , bet staiga pajutus didelį silpnumą pereinantį per kūną prisidėjau ranką prie širdies.Pradėjus akyse mirgėti nepajutau kaip staiga atsijungiau.