Liberty

1.29

-Emily?

Suspaudžiau rankose tvirčiau kaldrą vis dar būdama užsidengusia su ja veidą ir toliau leidau tekėti ašaroms skruostais.

-Hey , Emily?Ar kažkas atsitiko?-Niall balsas dabar jau buvo švelnus.

Horan bandė patraukti kaldrą man nuo galvos , bet aš neleidau jam stipriai laikydama ją.Nenoriu , kad jis pamatytų kaip verkiu.Nesvarbu , kad jis jau tai suprato , bet pamenu kaip man grasino nerodyti emocijų.Deja , nesusilaikiau.

-Emily.-šį kart jo balsas tapo truputį griežtesnis.-Nebandyk mano kantrybės.

-Vi-viskas gerai , eik kur tau reikia.-netyčia sukūkčiojus pasakiau ir vėl sušniurkščiau nosimi.

-Aš gi matau , kad tau ne viskas gerai.Nagi , patrauk tą kaldrą.-jaučiau jo balse susierzinimą ir jau žinau , kad blogai darau nepaklusdama jam.

-Eik kur tau reikia.-garsiau pasakiau bandydama atsikratyti jo , bet staiga kitų rankų stipriai suimta mano laikoma kaldra buvo nuplėšta nuo mano veido.

Niall veidas buvo piktas , bet vos pamatęs mano ašaras jis sušvelnėjo ir truputį susiraukęs uždėjo ranką ant mano skruosto.

-Ko-kodėl tu verki?-jis nustebusiai paklausė , o aš tik apsiverčiau ant pilvo taip paslėpdama savo veidą.

-Man viskas gerai.

-Meluoji.-jis vėl susierzino.

-Nemeluoju.Man viskas gerai.-į pagalvę pasakiau dar kartą pravirkdama.

O taip , mano melas tiesiog puikus.

-Emily.Jeigu nepasakysi - susipyksim.-jis piktai man pagrasino ir aš negirdimai atsidusau.

-Aš bijau.-pasidavus pasakiau ir staiga pajaučiau kaip Niall atsigula šalia manęs.Pakėliau galvą nuo pagalvės ir apsisukau atgal , kad gulėčiau ant nugaros.Uždėjau abi rankas ant veido ir gyliai įkvėpiau.

-Bijai ko?-jis ramiai manęs paklausė.Jaučiau , kad Niall spokso į mane.

-Bijau pasakyti ar padaryti kažką ne taip.Aš bijau , kad vėl mane sumuši.-tyliai sumurmėjau.

Girdėjau kaip Niall gyliai atsiduso ir truputį pasimuistė lovoje.Jis nieko nesakė tik tylėjo greičiausiai mastydamas.Lėtai nuėmiau rankas nuo veido ir pasisukau šonu į Niall , stebėjau jį kol ji stebėjo lubas ir tyrinėjau jo veido šono kontūrus.

-Horan?-tyliai pakviečiau jį.

Jis lėtai atsuko galvą į mane pažvelgdamas man tiesiai į akis ir prikasdamas lūpą.Jo akyse mačiau kažkokias emocijas kurių negalėjau suprasti.Jis atrodė paslaptingai.

-Niall.Vadink mane Niall.-jis nurijęs seiles pasakė.

-Niall?-vėl pakviečiau jį.

-Taip?-jis atsakė.

-Aš noriu tau padėti.-šyptelėjau.Nežinau kodėl taip pasakiau , bet širdis man liepė.

-Padėti kuo?-jis susiraukė.

-Išmokti valdyti pyktį.

Niall prisimerkė ir žiūrėjo į mane neatitraukdamas žvilgsnio , bet tylėjo.Atrodė ,kad jo smegenis nori priimti mano ką tik pasakytus žodžius.Jis galvojo.

-Man nereikia tavo pagalbos.-jis staiga pakilo iš lovos ir piktai pasakė.-Man iš vis nereikia jokios pagalbos.Tu manai , kad aš silpnas taip?Manai , kad aš toks?

Štai , ir vėl pykčio nevaldymas.

-Niall , tau-

-Dar tark nors žodį ir šį kartą nepasigailėsiu.Dievaži nušausiu.NU-ŠAU-SIU!-Jis suurzgė ir pirštu parodė į mane.

Niall su pykčiu veide pažiūrėjo į mane ir nuleidęs ranką išėjo iš kambario trenkęs durimis.Susigūžiau į kamuoliuką ir prikandus lūpą vėl leidau ašaroms tekėti mano skruostais.

***Niall***

-Hey , Niall.Nemačiau tavęs šiandien.-Eidamas link baro užmačiau Harry stovintį prie sekretorės ir flirtuojantį.

Nieko neatsakęs tiesiog praėjau pro jį.

-Niall?-spėjau dar išgirsti kai Harry pakviečia mane dar kartą , bet visiškai neturėjau nuotaikos su juo kalbėtis.Įėjau į barą pasitikdamas daug klientų žvilgsnių ir priėjęs prie baro atsisėdau ant kedės taip atkreipdamas barmeno dėmesį.

-Horan.-jis pasisveikino su manim.

-Įpilk viskio.-piktai sumurmėjau.

Jake kaip mat paėmęs stiklinę įpylė man viskio ir padėjo prieš nosį.

-Niall?Kas nutiko?-staiga prie manęs atsisėdo uždusęs Harry ir klausiamai pažvelgė į mane.

-Emily nutiko.-užsiverčiau visą stiklinę ir atsisukau į barmeną.-Dar vieną.

-Ką ji padarė?-Harry ramiai paklausė kai staiga man prieš nosį buvo padėta dar viena stiklinė.

-Pastoviai nervuoja mane.-piktai pasakiau vėl užsivertęs viskį.-Prakeikta maža kalė.

-Taprasme?-Harry susiraukė.

-Įpilk dar vieną.-pasakiau barmenui ir atsisukau į Harry.-Kas taprasme.Ji kažkokia trenkta boba!

Vos atsiradus stiklinei man prieš nosį aš vėl ją užsiverčiau ir atsisukau į nesupratusį Harry.

-Ji pastoviai man prieštarauja ir mano , kad aš esu silpnas!Bet vietoj to , kad aš ją nužudyčiau aš noriu ją dar labiau išdulkinti.-aiškindamas Harry netyčia per stipriai suspaudžiau stiklinę ir ji įskilo.-Kažkokia nenormali ji.

Pajaučiau kai Harry pradeda linkčioti galva ir šypsotis taigi nesupratęs atsisukau į jį.

-Kas?-piktai paklausiau.-Aš čia nervuojuos , o tu žvengi!Ot mldc draugas!

-Ji tau patinka.-jis tik tiek pasakė ir aš susiraukiau dėl jo žodžių , bet paskui pradėjau juoktis.

-Rimtai?Nejuokink , Harry.Visokie dalykai kaip meilė , chujeilė visiškai ne man ir tu tai žinai.

-Tada kas?-jis pakilnojo antakius.

-Niekas.Tiesiog sušiktas niekas.-trenkiau per stalą kumščiu.-Aš nesuprantu kaip jai protas dar išneša man sakyti , kad man reikia pagalbos po to ką jai padariau.-sumurmėjau.

-Ką?-Harry išpūtė akis.-Ką ji tau sakė?Ir ką tu jai padarei?

-Ilga istorija , Harry , kadanors papasakosiu.-sumurmėjau pakildamas nuo stalo.Man reikia kokios kekšės dabar.-Ė Harry?-apsisukau į Harry netyčia susvirduliuodamas kuris vis dar sėdėjo prie baro.-Atsiųsk man kokią kekšę į kabinetą.

Harry pavarčius akis ir linktelėjus aš apsisukau ir nužvelgęs klientus kurie visai nekreipė dėmesio į mane išėjau iš čia.

***

-Emily.-sudejavau jausdamas , kad aš jau arti.

Dar kelis kartus įstūmiau savo draugužį į vaginą ir pasiekiau malonumo viršūnę.Sukritau ant merginos visas prakaituotas ir gyliai kvėpavau.

-Kas ta Emily?-ji staiga manęs paklausė ir aš pakeldamas galvą susiraukiau.

-O ką?

-Tu visą laiką dejavai jos vardą.Kas ji tokia?-rudaplaukė pasipiktino.

-Tai ne tavo suknistas reikalas.Susirink šmutkes ir dink iš čia.-nulipęs nuo jos piktai pasakiau ir merginai kažką suburbėjus ji susirinko savo daiktus ir dingo iš mano kabineto.

Užsimovęs savo treningines kelnes ir baltą maikę priėjau prie savo stalo ir atsisėdau ant kedės.Žvelgiau į stalą galvodamas apie tai ko manęs klausė ta kekšė.Aš tikiuosi ji man melavo , nes tai neįmanoma , kad aš būčiau dejavęs jos vardą.

Bet iš niekur nieko ji negalėjo jos tiesiog imti ir prikišti.

-Šūdas.