Liberty

1.26

-Žinai , galėtum bent prie valgio apie tai nekalbėti.-Zayn piktai žiūrėjo į mane.

-Jėzus...Lyg tu apie tai negalvotum.-pavarčiau akis.

-Galvoju , bet ne valgant.-jis atsikirto.-Per tave apetitą praradau.-jis staiga pastūmė lėkštę ir atsistojo nuo kėdės.

-Nu ir gerai.Man daugiau liks.-gūžtelėjau pečiais.

-Aš irgi jau eisiu.-Carmen nežiūrėdama man į akis tyliai pasakė ir tai pat atsistojo.-Ačiū , Emily.Buvo skanu.Tikrai.-ji šyptelėjo jai ir nuėjo , o aš susiraukiau.

Kaip jie drįsta taip elgtis?

-Kur jūs einat?-pasukęs galvą į Carmen ir Zayn išeinančius iš menės piktai paklausiau.-Aš nedaviau jums leidimo.

-Jeigu šiame kambaryje esančios kek-merginos tau paklūsta tai nereiškia , kad ir aš tau paklusiu.Tu nesi visko suknistas valdovas.-Zayn paėmė Carmen už rankos kuri ruošėsi grįžti atgal dėl mano pakelto tono.

-Ką tu pasakei?-atsistojau nuo stalo sugniaužęs kumščius.Dabar jam šakes.

-Tu.Nesi.Visko.Suknistas.Valdovas.Kas neaišku?-jis suurzgė užstodamas nugara Carmen ir tai pat sugniaužęs kumščius žiūrėjo į mane.

-Užmušiu.-per sukastą žandikaulį pasakiau ir greitai priėjęs prie jo trenkiau kumščiu per veidą.Zayn susiėmė už skruosto į kurį buvo trenkta ir man net nesureagavus staiga trenkė atgal.Truputį susvyravau , bet nepasidaviau ir trenkiau Zayn taip parversdamas jį ant žemės.Užlipau ant jo nespėjus jam sureaguoti ir dar kartą trenkiau.

-Niekas.-Smūgis.-Nedrįs.-Smūgis.-Man.-Smūgis.-Prieštarauti.-Smūgis.

Talžiau Zayn veidą be gailesčio kai staiga pajaučiau kaip dvi rankos apsiveja mano liemenį ir bando traukti atgal , bet nekaip pavyksta.

-Prašau , Horan.Užtenka.-Emily balsas mane sustabdė ir privertė atsisukti į ją.

Nusukęs akis nuo Emily pažvelgiau į Zayn ir daug kartų sumirksėjau.Jo veidas buvo visas kraujuotas ir pilnas sumušimų.Nurijau gumulą kuris buvo susidaręs gerklėje ir užsimerkęs giliai atsidusau.

Ne tai negalėjo nutikti.Pyktis negalėjo manęs užvaldyti.

Greitai nulipau nuo Zayn kūno ir nieko nesakęs nei Emily nei Carmen kuri tik stovėjo ir žvelgė į Zayn greitai išėjau iš menės.Negaliu patikėti , kad IR VĖL primušiau savo geriausią draugą.Prisiekiu , kad jeigu būčiau jo vietoje viską mesčiau ir daugiau nebendraučiau su tokiu kaip aš.Aš esu nesveikas.

***Emily***

Vos Niall išėjo padėjau Carmen parvesti Zayn į jo kambarį.Siūliausi padėti jai , bet ji pasakė , kad viskas gerai ir liepė eiti.Nežinau kodėl , bet mano širdis tiesiog rėkė eiti pas Niall ir pažiūrėti kaip jis.Stebėjausi tuo , kad nepaklausiau savo proto kuris įsakinėjo neklausyti širdies ir nuėjau pas Niall.Stovėjau prie jo kambario durų ir akimirka dvejojau eiti ar ne.Net nežinau ką jam pasakyti.

Pabildenau į duris ir palenkus rankeną pravėriau jas taip atkreipdama blondino dėmesį.Šis pakėlė galvą vos man įėjus į jo kambarį ir uždarius po savęs duris.

-Ko tau?-jis susiraukęs piktai suurzgė , bet galėjau matyti jo veide nuostaba dėl mano atėjimo.

-Aš pati nežinau.-tyliai sumurmėjau.

-Jeigu nori , kad išdulkinčiau tai ne dabar.Neturiu tam nuotaikos.Pati matei kas nutiko.-jis pavartė akis.

-Aš visai nenoriu to!-greitai pakėlus akis sucypiau.Jėzus , koks jis šiknius.

-Oh tikrai?Tai ko gi daugiau tu nori?-jis staiga prisimerkė.-Aš maniau , kad kekšės daugiau apie nieką kitą kaip pasidulkinimas negalvoja.

Staiga manyje užvirė pyktis ir aš greitai priėjau prie jo.

-Aš.Nesu.Kekšė.-pasilenkiau ir piktai pažiūrėjau į jo akis.Nežinau iš kur manyje atsirado tokia drąsa , bet tiesiog po žodžių trenkiau jam į veidą.Žinojau , kad tai blogai baigsis , bet man jau tikrai užkniso kai mane pastoviai vadina tuo kuo nesu.Geriau ja kentėsiu už tai ką padariau nei stovėsiu ir nieko nedarysiu.Man pagaliau reikia išmokti pastovėti už save.

Niall galva pasisuko į šoną ir jo ranka kaip mat atsirado ant skruosto į kurį trenkiau.Jis lėtai atsuko galvą į mane ir jo akyse galėjau matyti nežmonišką pyktį.

-Ne , tu to nepadarei.Tu suknistai man netrenkei.-jis lėtai ištarė žodžius ir jau dabar mačiau tą vaizdą kai jis mane nudės.-Gali net nebandyti bėgti , nes vistiek užmušiu.-jis staiga pakilo nuo lovos ir čiupęs man už mano palaidų plaukų parvertė ant žemės.

Jis pradėjo mano galvą trankyti į žemę vis murmėdamas kokia netikusi aš esu.Jaučiau skausmą galvoje ir kraujo skonį burnoje , kadangi per daužymą netyčia prasikandau lūpą ir meldžiausi , kad jis manęs nenužudytų.Po daugelio galvos daužymų į grindis Niall staiga paleido mano plaukus ir aš jau tikėjausi , kad viskas baigėsi , bet staiga jis spyrė man į pilvą.Greitai sureagavus mano galva pakilo nuo žemės , o rankos apsivijo pilvą.Garsiai surėkiau iš skausmo ir staiga vėl gavau su koja tik , kad per šonkaulius.Garsiai pravirkus iš dar didesnio skausmo paleidau galvą ir netyčia pati trenkiausi su ja į žemę.Susiriečiau į kamuoliuką gaudama dar kelis smūgius kai pajutau , kad nebetenku sąmonės ir pilnai nebereaguoju.Atsipalaidavau leisdama akims užsimerkti ir staiga panirau į akliną tamsą.