Liberty

1.27

***Niall***

-Kelkis ir dink iš čia.Tikiuosi pasimokei.-dar kelis kartus trenkęs Emily ir apsisukęs nugara į ją pasirėmiau rankomis į klubus.Nenoriu matyti jos ir jos sumušimų ant kūno.

Laukiau užsisukęs nuo jos kelias sekundes žingsnių ir durų užsidarymo garso , bet nieko neišgirdau.Kaip buvo tyla taip ir liko.Maža nepaklūstanti kalė.

-Pasakiau kelkis ir-

Atsisukęs į ją atgal jau buvau bepradėjęs šaukti kai išvydau merginą be gyvybės ženklų gulinčią ant šio kambario grindų.Greitai pripuoliau prie jos ir pridėjau pirštą prie kaklo kur yra arterija , kad patikrinčiau Emily pulsą.Pajautęs silpnus širdies dūžius nusikeikiau ir atlenkiau galvą atgal taip pažiūrėdamas į lubas.

Per šiandien sumušiau du žmones ir tarp jų yra vienas iš mano geriausių draugų.Zayn mažai kliuvo , bet Emily...Ją primušiau net iki sąmonės netekimo.Atlenkęs galvą į pradinę būseną pažvelgiau į Emily baltą bei pilną sumušimų veidą.Suknistai nekenčiu to , kad pyktis užvaldo man protą ir aš nebesuvokiu ką darau.

Paėmęs merginą ant rankų paguldžiau ją į lovą ir atsitraukęs priėjau prie lovos galvūgalio ir atsisėdęs atsirėmiau nugara į medieną.

Kodėl aš turiu būti toks monstras?

***Emily***

Vos mano protui pabudus ir man atmerkus akis mano šonus persmelkė skausmas.Suinkščiau susiriesdama ir užsiimdama rankomis už ten kur skaudėjo ir stipriai užsimerkus išleidau vieną mažą ašarėlę.Lėtai atsirietus į gulimąją pozą pramerkiau sumerktas akis ir nedaug pakėlus galvą nužvelgiau kur esu.Buvau Niall kambarį ir gulėjau lovoje kas buvo labai keista.Kambaryje nieko nebuvo.

Lėtai , per skausmą atsisėdus iškėliau kojas iš lovos ir pabandžiau atsistoti , kad ir kaip skaudėjo.Suklupau ant žemės , bet nepasidavus atsikėliau ir lėtai , šlubuodama pradėjau eiti iki durų.Jau buvau bepaliesianti rankena kai staiga durys prasidarė ir mano akys sutiko mėlynas blondino akis.Staiga sudrebėjau išvydusi jį ir nurijau gerklėje susidariusi gumulą.

-Kur eini?-jis ramiai paklausė ir aš prikandau lūpą iš jaudulio.Jau norėjau atsakyti kai staiga nesupratau kaip atsiradau ant Niall rankų ir jis mane pradėjo nešti iki lovos.Horan paguldė mane atgal iš kur aš prieš kelias minutes sunkiai išlipau ir prisėdęs šalia pažvelgė į mane.

-Aš tik noriu į kambarį.Savo.-tyliai nuleidus akis pasakiau.

-Tu niekur neisi.-jis atsakė man ir aš nurijau seiles.Aš tikiuosi jis manęs daugiau nemuš , nes jei taip tai aš nebeištversiu.

-Ko-kodėl?-sumikčiojau.

-Tu nekokios būklės.-jis nuleido akis nuo manųjų.

-Man viskas gerai.-pamelavau.

-Aš tave primušiau iki sąmonės netekimo ir tu sakai , kad tau viskas gerai?-jis piktai pasakė ir pakėlė vieną antakį.

Nuleidau akis dėl to jog jis ką tik prigavo mane meluojančią ir pradėjau žaisti su savo pirštais.Prikandau lūpą bijodama , kad Niall nuotaika gali bet kurią akimirką pasikeisti ir jis mane vėl primuš kai staiga krūptelėjau pajutus jo ranką ant mano rankų.

-Galiu pažiūrėti?-Niall paklausė manęs ir aš pakėlus akis susiraukiau nesuprasdama apie ką jis.Lėtai linktelėjau nenorėdama jam prieštarauti ir staiga Niall pilnai užlipęs ant lovos įsitaisė man ant kojų.Jis pirštais suėmęs mano maikutės kraštus pakėlę ją ir pažvelgė į mano šonus.Ant jų puikavosi sumušimo žymės ir matėsi jog bus didžiulės mėlynės.

-Dieve...-Niall sumurmėjo švelniai palietęs mano šoną ir taip išgaudamas iš manęs skausmo dėjonę.Vos supratęs , kad man skaudą Niall greitai atitraukė pirštus ir pažvelgė į mano akis.Jis palietė delnu mano skruostą ant kurio tai pat buvo sumušimų ir liūdnai pažvelgė į mane.

-Aš nenorėjau.-jis tyliai sumurmėjo ir aš užsimerkiau išleisdama vieną ašara.

-Horan?-paklausiau atsimerkus , bet nusukus veidą nuo jo.

-M?-jis atitraukė ranką ir jaučiau kaip spokso į mane.

Kas nerizikuoja tas negeria šampano.

-Nesupyk dėl to ką pasakysiu , bet tau reikia mokytis valdyti pyktį.-nurijus seiles pasakiau atsisukdama į jį.

Staiga Niall akys pajuodavo ir aš stipriai užsimerkiau laukdama kumščio į veidą dėl to.Bijojau , kad dabar jis ir vėl mane primuš , bet aš tiesiog negalėjau jam to nepasakyti.Kadangi apskritai nebeturiu šansų pabėgti ir tai reiškia , kad gyvensiu čia tikrai nenoriu būti mušama visą tą laiką kada tiktai Horan nuotaika bloga.Nenoriu to.Arba tegul viskas susitvarko arba aš nusižudysiu.

Prisiekiu.

Laukiau smūgio kelias minutes , bet nesulaukus pramerkiau vieną akį ir pažiūrėjau į Niall kuris vis dar spoksojo į mane tik jau su šviesesnėmis akimis.Kas čia dabar?

-Ar tu dabar man neturėtum trenkti?-pilnai pramerkus abi akis lėtai paklausiau.

Horan truputį susiraukė , bet vis dar tylėjo nepratardamas nė žodžio.Visiškai nežinojau kas dabar jo galvoje ir ko aš turėčiau tikėtis iš jo , nes jo nuotaika , bet kada gali pasikeisti.Nervingai pradėjau kramtyti apatinę lūpą ir akimis žvilgčioti po kambarį kai staiga pajutau kaip Niall pasilenkia ir sujungia savo lūpas su manosiomis.