Niekada nežinai kas gali nutikti...Gal vieną akimirką tavo automobilį sumėtys ir tu trenksiesi į stulpą?O gal staiga tau sustos širdis dėl nežinomos priežasties?Arba iš kažkur atsiradęs vaikinas ko tau užčiaups burną ir nusitemps kartu su savimi.
Em...
-Ji čia.-jis pasakė kai tuo tarpu aš tiesiog tuščiai žvelgiau į jį nieko nesakydamas.-Hey žmonės.Aš radau ją.Greičiau važiuojam kol nesulaukėm skambučio , kad rado merginos lavoną atitinkantį Emily tapatybę.
-Kas tu?-garsiai paklausiau kai jis jau bėgo link lauko durų pro kurias įėjo net nekviestas.Čiupau jį už rankos bandydamas sustabdyti ir jau norėjau remti prie sienos , tačiau jis padarė tą meistrišką saviginos manevrą išvengęs manęs.Žiūrėjau į jį pasimetęs kai jis tuo tarpu tiesiog atsiduso.
-Paaiškinsiu vėliau.Dabar turime paskubėti.-jis išbėgo pro duris ir aš keistai pažvelgęs į už savęs stovinčius Zayn , Harry ir Liam galiausiai daviau ženklą eiti.
*Emily*
-Paleiskit mane!Jūs neturit teisės!-šaukiau kai kažkoks vidutinio amžiaus vyras tempėsi mane per laiptus kelis aukštus į viršų.
Negana to , kad mane uždarė kažkokiame kambaryje kelioms valandos be maisto ir vandens ir apskritai šviesos tai dabar jau tempiasi kaip kalinę.Nu palaukit.Atvažiuos Niall ir pati įsakysiu jam visus nušauti.
Kai laiptai baigėsi pagaliau po mano kojomis buvo grindys ir aš galėjau normaliai eiti.Belipdama laiptais aišku turėjau išsisukti koją , todėl dabar man žiauriai skaudėjo dešinės kojos čiurna.Ot gražiausia.
Eidami ilgu koridoriumi aš užmačiau kažkokia vazą prie vienų durų , o kadangi mane vedė gana laisvokai aš tiesiog čiupau už vazos ir trenkiau tam vyrui per galvą.Vos jam atsijungus pradėjau bėgti atgal ir ieškoti išėjimo kai pamačius langą pribėgau prie jo.Pažvelgiau žemyn pamatydama , kad mes esam trečiam aukšte ir tiesiog daug negalvojus atidariau langą.Išlipau pro jį ant stogo ir pradėjus lėtai leistis žemyn saugodamasi susiėmiau už pilvo.Žvalgiausi ieškodama kažko kas leistu lengvai nulipti ir apskritai bandžiau atpažinti kokioje vietoje esu , tačiau nieko gero nebuvo.Neradau nei jokių kopėčių nei kažko kas padėtų nulipti , o apie vietos atpažinimą išvis nekalbu.
Sėdėjau ant stogo kelias minutes galvodama ką daryti.Jei nebūčiau nėščia būtų daug paprasčiau , nes galėčiau nušokti.O dabar kai mano viduje auga gyvybė aš negaliu taip paprastai rizikuoti.
Nuropojus į dešinį šoną pažvelgiau žemyn ir mano laimei pamačiau balkoną antrame aukšte.Lėtai nusileidau žemiau bandydama nepaslysti ir tuomet užsikabinus už stogo krašto nušokau.Suinkščiau dėl skausmo , kuris perėjo per pėdas ir tuomet kelias sekundes palaukus atsitiesiau.
Pažvelgus už savęs pamačiau , kad čia yra langai , todėl greitai prisispaudžiau prie sienos , kad manęs nesimatytų.Apžvelgiau balkoną ieškodama kas padėtų nulipti iš antro aukšto , tačiau čia lygiai tai pat kaip ir trečiame aukšte nieko nebuvo.Tyliai nusikeikiau ir lėtai pajudėjus iš vietos priėjau prie grotų.Pažvelgiau žemyn ir tada už savęs ar manęs nesimato ir perlipau juodas balkonines groteles.Dar kartą pažiūrėjus žemyn užsimerkiau ir tuomet šokau.
Kai nusileidau garsiai nusikeikiau , kadangi mano kelėnai tiesiog degė.Pasirėmiau rankomis į žemę užsimerkdama dėl didelio skausmo ir jau kai atsimerkiau ir ketinau stotis mano akyse pasirodė juodi taškeliai.Staiga jie pradėjo šokinėti ir aš pajutus kaip mano kūnas atsijungia užsimerkiau.
***
-Ugh.-suinkščiau jausdama beprotišką galvos skausmą.Perbraukiau ranka per veidą ir tuomet sunkiai pramerkiau akis pamatydama baltas lubas.Pasirėmus rankomis į lovą atsisėdau ir nežymiai susiraukiau prieš save pamatydama didelį veidrodį.
Pažvelgiau į šonus apžiūrėdama kambarį , kuriame esu.Baltos sienos ir lubos , lova ant kurios guliu ir prieš ją veidrodis per visą sieną.
Iš smalsumo iškėliau kojas iš lovos ant jų atsistodama.Suklupau jausdama kairiame kelyje skausmą , tačiau pasirėmus į lovą vėl atsistojau.Lėtai ir šlubuodama priėjau prie veidrodžio žiūrėdama į savo atvaizdą.Pakėliau ranką stebėdama ar mano atvaizdas mane atkartos ir taip , jis tai padarė.Pakėliau kitą ranką ir tuomet prisimerkus įsistebeilijau į save.
Blondiniški išsitaršę plaukai , juodi paakiai ir išbalęs veidas.Atrodžiau kaip lavonas kas mane šiek tiek išgąsdino.Ar aš miriau?
Oops! This image does not follow our content guidelines. To continue publishing, please remove it or upload a different image.
Pasisukau į šoną pažiūrėdama į savo pilvą.Uždėjau ant jo rankas jausdama jau nemažą iššokimą.Nusišypsojau dėl to.
Atsisukau į veidrodį priekiu staiga išgirsdama krebždėjimą.Apsisukau aplink save pažiūrėdama kas tai , tačiau nieko už manęs nebuvo.Atsisukus į veidrodį gerai į jį įsižiūrėjau suprasdama , kad tai nėra tikras veidrodis.Iškėliau dešinę ranką įsikišdama du pirštus sau į burną ir tuomet lėtai bei seksualiai juos ištraukdama.Likus keliems centimetrams iki ištraukimo parodžiau vidurinį pirštą ir apsisukus tiesiog nuėjau į lovą.Neapgaus jie manęs.Nesu tokia durna.
Staiga sienoje , kuri yra dešinėje manęs atsidarė baltos durys ir pro jas įėjo du vyrai už savęs lydėdami dar kelis žmones.Iš pradžių nemačiau tų laimingųjų , kuriuos buvo apstoję apsauginiai , tačiau jiems visiems sustojus prieš mane galiausiai jie parodė savo veidus.
-Kokia staigmena...Nesitikėjau , tikrai.-Prunkštelėjau pažiūrėdama į Abby ir Rachel veidus.
-Man irgi malonu tave matyti , Emily.-Abby prabilo kas mane privertė pažaibuoti į ją akimis.Aš vis dar neatsigavau po to kai sužinojau , kad iš tiesų ji mane šniukštinėjo , o ne buvo mano drauge.
-Abby.Paduok jai telefoną.Aš nenoriu užsikrėsti kekšiškumu.-Rachel pasakė ir aš pradėjau juoktis.Ji ką rimtai?
-Kekšiškumu ji sako matai.-kikenau.-Įdomu kas savo noru dirbo klube ir parsidavinėjo visiems iš eilės už pinigus.
-Abby.-Rachel apsimėtė , kad manęs negirdėjo.-Nebegaliu aš daugiau jos klausytis.Paduok jai telefoną ir tegul ji skambina tam Niall , kad ją pasiimtų.-ji mirktelėjo jai ir aš valdžiausi nenusijuokus.Jos rimtai mano , kad aš tokia durna ir nesuprantu ko jos siekia?
Abby priėjus prie manęs numėtė man kažkokį juodą telefoną ir vizgindama savo nutriušusią uodegą grįžo atgal.Jos abi stebėjo mane kol aš tiesiog sėdėjau nieko nedarydama.
-Kas yra?-Rachel padarė vaikišką balsą.-Neatsimeni numerio?
-Aš tuoj kaip duosiu tau neatsimenu.-pratrūkau ir pašokus iš lovos puoliau Rachel.
Spėjau sugriebti jos plaukų sruogą , bet apsauginiai kaip mat atitraukė mane nuo jos persigandusio veido neleisdami daugiau nieko padaryti.Kol apsauginiai mane laikė gyliai kvėpavau bandydama save raminti.
Tas nėštumas šiek per dažnai keitinėja mano nuotaikas.
-Na , jei nenori , kad tavo vaikinas sužinotų kur tu - aš pati jam pasakysiu tai.-Rachel susitvarkius ir supratus , kad aš neskambinsiu nuėjo prie lovos ir paėmus telefoną grįžo atgal.Ji suspaudė kažką jame ir tuomet prisidėjus prie ausies žiūrėjo į mane tuo savo šlykščiu žvilgsniu.Pavarčiau akis melsdamasi , kad Niall neatsilieptų kai staiga durys pro kurias įėjo Rachel su Abby išskrido ir už jų pasirodė tai kas privertė mano veide atsirasti šypsenai.Mano mylimasis.
