*Emily*
Gyliai įkvėpiau ir atidarius duris nužvelgiau ilgakoję brunetę.Nors dabar buvo ruduo ji nebuvo apsirengus taip kaip reikėtų ir tiesiog atvirai demonstravo savo kūną.
-Kuo galiu padėti?-apsimečiau , kad jos nepažįstų ir priverstinai šyptelėjau.
-Emily , Emily...Negi neatpažįsti manęs?-ji nusijuokė.
Prisimerkiau vaidindama , kad galvoju ir labiau ištyrinėjau merginos veido bruožus.
-Matyta , bet neatsimenu kur.-patrūkčiojau pečiais.-Tai kas tokia būsi?
-Dieve...-ji pavartė akis.-Rachel , tavo baisiausias košmaras.
-Aj ta Rachel.-perbraukiau ranka per veidą.-Maniau , kad jau seniai nudvėsei.
-Jei kas čia ir dvės tai tik tu.-ji susiraukė ir bedė pirštu man į krutinę.-Na , tai ar nepaklausi ko atėjau?-ji stumtelėjo mane ir įsiveržė į mano butą be leidimo.
Susiraukus atsidusau ir uždarius duris atsisukau į rudaplaukę.Ši apžiūrinėjo mano prieškambarį liesdama daiktus kurių jei nederėtų liesti.
-Ko atėjai?-paklausiau pažvelgdama į virtuvės duris.Aš galėjau girdėti Niall kvėpavimą , todėl man buvo keista kaip Rachel dar nesuuodė apie jį mano bute.
-Oh, aš taip laukiau kada tu to paklausi.-ji atsisukus išsiviepė.-Tu žinai , kad mes dar neatsiskaitėm , tiesa?
-Apie ką tu?-pakėliau vieną antakį vis dar vaidindama.
-Apie tą dieną kai sumušei mane.-ji staiga suurzgė žengdama žingsnį arčiau manęs.
-Oh...-linktelėjau galva duodama ženklą , kad supratau.-Tai dabar mušimės ar kaip?
-Ne , nenoriu teptis rankų tokios kalės kaip tu , krauju.-ji piktai pasakė sugniauždama kumščius.-Dabar įdėmiai klausyk manęs , nes aš antrą kartą nekartosiu.
Suklusau norėdama išgirsti ką ji pasakys , bet staiga virtuvėje kažkas nukrito ir mes abi su Rachel pasukome galvas į dešinę.Išgirdau kai Niall garsiai nusikeikė ir pažvelgiau į Rachel kuri dėjus žingsnį prie durų atidarė jas.
-Niall.-ji apmestinai nusišypsojo.-Kaip smagu tave matyti.
-Kaip gaila , kad man nelabai.-jis prisimerkė duodamas žudantį žvilgsnį ir apėjęs sudužusio puodelio šukes atėjo prie manęs.-Ko reikia Rachel?
-Kaip tik ruošiausi pasakyti , bet tavo nerangumas išdavė ne tik Emily , bet ir tavo priedangą.-ji pasityčiojo.
-Sakyk ko nori ir dink iš čia.-Niall įsitempė ir sugniaužė kumščius duodamas piktą žvilgsnį Rachel.
-Oj , oj , oj.-ji nusivaipė.-Ir kokie mes čia pikti.Aš tiesiog atėjau įspėti , kad judu.-ji vienu pirštu parodė į mus abu.-Negyvensit ramiai.Aš sugriausiu ne tik Emily gyvenimą , bet ir tavo , Niall , abu atsiimsit už tai ką padarėt man.-ji sušnypštė ir praėjo pro mus link durų priversdama mus apsisukti.-Aj ir be to , Niall.Henry siunčia linkėjimų.
Ir su tais žodžiais mergina išėjo iš mano buto.Atsisukau į Niall kuris žiūrėjo į vieną tašką ir atrodė , kad nekvėpavo.Jo veidas buvo išbalęs , o kairė ranka drebėjo.Atsistojau prieš Niall ir atsargiai priliečiau jo virpančią ranką.Niall akys nusileido ties manomis ir apgailestaujančiai pažvelgė į mane.
-Atsiprašau.-jis užsimerkė.
-Ką?-tyliai paklausiau.Nesupratau už ką jis atsiprašinėja.
-Atsiprašau , kad įvėliau tave į čia ir , kad tau teks iškęsti viską kas dabar bus.
-Kas dabar bus?-nurijau gerklėje susidariusį gumulą žvelgdama į Niall akių vokus.Jis atsimerkė ir savo mėlynomis it vandenynas akimis pažvelgė į mane.
-Medžioklė.Dabar bus medžioklė.Ir ji nesibaigs tol kol vienas iš mūsų nebus pašautas.
***
-Aš nesuprantu kodėl būtent dabar.Kodėl ji sugalvojo keršyti po tiek laiko.-kalbėjau į telefoną.-Aš gi nėščia.Aš negaliu dalyvauti žudynėse , o tuo labiau būti pagrindiniu taikiniu.-tyliau sušnabždėjau nenorėdama , kad Niall išgirstu.
-Nusiramink , Emily.Niall viską sutvarkys.-Carmen guodė mane.-Galbūt Rachel paminėjo Henry tik tam , kad jus įbaugintų.Niekas tiksliai nežino , kad ji dirba su juo.Viskas bus gerai , patikėk.
-Carmen aš bijau.Nors dar nieko nenutiko aš tiesiog sušiktai bijau.-suverkšlenau į ragelį.-Aš nežinau kas tas Henry ir ką jis gali , bet iš Niall reakcijos sprendžiu , kad situacija labai bloga.
-Emily , prašau , nesinervink.Viskas tikrai bus gerai , tu tik nesinervink.Tau negalima.
Užsimerkiau ir gyliai įkvėpiau ir iškvėpiau bandydama save nuraminti.Atsimerkus staigiai sujudėjau išgirdus Niall žingsnius artėjančius link mano kambario ir sumurmėjus Carmen , kad paskambinsiu vėliau padėjau telefoną ant stalo.
Durys atsidarė ir pro jas įžengė blondinas įnešdamas į kambarį rūkalų kvapo.Užsidengiau nosį jausdama , kad mane tuoj suvimdys ir pažvelgiau į Niall liūdną veidą.Jis atrodė nekaip ir aš pirmą kartą mačiau jo veide baimę.
-Niall?
-Aš paskambinau Zayn.Jis greitai atvyks čia.-jis perbraukė ranka per plaukus ir tada sudarė akių kontaktą su manimi.-Ar tau viskas gerai?
Lėtai palinksėjau vis dar laikydama nosį užkimštą ir meldžiausi , kad neapsivemčiau.Deja , rūkalų kvapas vistiek kažkaip pasiekė mano nosį ir aš išbėgau iš kambario palikdama jame sutrikusį Niall.