Užstrigusi

♣ 36 ♣ Veronika

<♤♤♤>
Visą mėnesį po motinos mirties laikiausi atokiai nuo tėvo ir nuo
Edvardo. Abiems pasiteisindavau tuo, kad turiu daug darbo arba kad blogai jaučiuosi. Aš jiems nemelavau. Tikrai jaučiausi blogai, juk pirma netekiau Žaibo, tada mamos, iš mamos laiško
sužinojau, kad niekada neturėjau tėvo ir kad vyras mane gavo apgaule. Tačiau kuo diaugiau aiškinausi tuo aiškiau viską supratau.
- Sužinojai ko prašiau?- paklausiau Anos.
Buvome Ginto restorane. Aš valgiau grusdintus vištienos gabaliukus su graikiškomis salotomis, o Ana kiaulienos šonkauliukus su špinatais ir žirnelių padažu.
- Radau viską, ko prašiai.- rimtu balsu pasakė ji.- Aš vis dar negaliu patikėti.- lyg nusivylusi pasakė ji.
- Aš taip pat, bet dabar jau žinau, kad viskas, kas buvo parašyta tame laiške yra tiesa. Ir dar yra tesinys, kurio
nežinau, bet sužinosiu.
- Vakar kalbėjau su Diana.
- Ir ką ji?
- Paklausiau jos ar negavo dar vieno laiško nuo Alekso Morio.
- Ir ką ji pasakė?
- Iš pradžių ji neatsiminė. Bet pagalvojusi prisiminė, kad vos po dviejų dienų kai gavo pirmą laišką, atėjo antras. Jį atnešė kurjeris. Diana paklausė nuo ko laiškas ir jis jai
pasakė, kad nuo Alekso Morio, tada Diana pasirašė ir atsiėmė laišką.
- Tai kur jis dingo?
- Diana padėjo jį ant savo stalo. Sakė, kad tada tau vyko susirinkimas ir kad ruošėsi jį paduoti tau po susirinkimo, bet jai paskambino telefonas ir pasakė, kad jau yra paruošti kažkokie dokumentai, kurie buvo labai svarbūs, todėl ji nuėjo jų atsiimti. Grįžusi laiško nerado, o paskui pamiršo tau pasakyti.
- Aišku. Kas paėmė?
- Čia dar įdomiau. Kai paklausiau Dianos, kas tada buvo
aukiamąjame ji pasakė, kad Edvardas. Jis laukė, kada baigsis susitikimas ir tu galėsi su juo susitikti.
- Edvardas pasiėmė laišką?
- Taip. Labiausiai tikėtina galimybė.
- Net neklausiu kam. Juk jis viską puikiai žinojo apie Aleksą.
- Taip.
- Gal jau radai vėrinį?
- Radau. Pažiūrėk.- padavė man nuotraukas.- Tai labai brangus vėrinys su Benitoitų brangakmeniu. Jis kaip tik tau.
- Aš jo neužsidėsiu.
- Tai kam tau jo reikia?
- Kai gausiu vėrinį paprašysiu, kad Edvardas jį įdėtų į savo seifą.
- Jei nesutiks?
- Edvardas mane myli, o aš tuo ir pasinaudosiu.
- O kas bus tada?
- Lauksiu, kai ateis tinkamas metas paprašysiu išsiimti vėrinį ir paprašysiu, kad pasakytų kodą.
- O tada?
- O tada peržiūrėsiu viską, kas slepiama tame seife.
- Ten turi būti visi dokumentai susiją su Aleksu.
- Tie ir dar daugiau. Ten turi būti dokumentai, kuriais grasino mano... Kevinui.
- Supratau. Tiesa paruošiau dokumentus, kurių prašiai.
- Skirybų?
- Aha. Tik nežinau, kaip duosi juos pasirašyti.
- Jau sugalvojau. Papasakoti?
- Pasakok.
- Vakar paruošiau dokumentus, kuriuose teigiama, kad Davis Love ir Karter vynas rengia pirmąjį bendrą renginį, kurio metu bus pristatytas naujas bendras vynas. Kurį aš su Džeimsu sukurėme. Tuose dokumentuose reikia kiekvieno bendrasavininko parašo. Džeimsui daviau šį ryt ir jis jau pasirašė, kai šį vakarą duosiu Edvardui pasirašyti
po apačia pakišiu ir šiuos dokumentu. Tikėkimės, kad jis nesugalvos skaityti ir tiesiog padės du parašus.
- Rizikuoji.
- Aš turiu sužinoti tiesą.
- O kas bus kai sužinosi?
- Dar nežinau. Tu būsi šalia?
- Visada.- užtikrintai atsakė Ana.

- Pasiruošusi?- paklausė Edvardas man nulipus dideliais laiptais.
Edvardas priėjo prie manęs ir paėmė už rankos. Tada supratau, kad tai puikus metas įsiveržti į jo seifą. Juk apsilankymui pas tėvą galiu pasipuošti. O noriu būtent to papuošalo. Todėl persibrauliau ranka kaklą ir pasakiau:
- Taip... tik kai ko trūksta.
- Ko?- susidomėjęs paklausė Edvardas.
- Atsimeni prieš kelias savaitęs nusipirkau melsvą papuošalą. Jis yra su Benitoitų brangakmeniu.
- Taip atsimenu.
- Tu jį užrakinai savo seife. Galėčiau jį šį vakarą atgauti?
- Taip, žinoma.
Edvardas nusišypsojo ir jau ruošėsi lipti į savo kabinetą pasakęs, kad tuoj jį atneš, bet jam nuskabėjo telefonas ir tada aš gavau dar vieną progą gauti tai ko noriu.
- Tai tu kalbėk, o aš tuo metu iš seifo išsiimsiu vėrinį. Taip sutaupysim laiko. Mano tėtis mūsų jau laukia.- pasakiau jam.
- Gerai. Taip ir padarom.- nieko neįtardamas pasakė vyras.
- Koks seifo kodas?
- 965482
Viskas. Viskas. Šiandien grįžusi iš susitikimo su Ana daviau Edvardui pasirašyti skirybų dokumentus. Edvardas net neklausė tik palaukė kol papasakosiu, kas turėtų būtų renginyje ir iš karto pasirašė. Du jo parašai. Vienas ant dokumento, kurio reikės renginiui organizuoti, kitas – ant skirybų dokumentų. Dabar aš
laisva.
Nubėgau laiptais į antra aukšą vis kartodama: 965482, 965482, tuomet įlėkiau į Edvardo kabinetą ir atidariusi spintelę po stalu, kurioje buvo seifas, suvedžiau skaičius. Po akimirkos jau krauščiau seife esančius dokumentus.
- Verslo dokumentai… verslo… verslo…- versdama popierius niurnėjau sau po nosimi.- verslo… Kevinas Davis.
Radau. Čia dokumentai, kuriais Edvardas šantažavo Keviną.
- Devynesdešimt devyti kablelis devyni procentai, kad Veronika
Davis nėra Kevino Davis dukra.- taip buvo parašyta dokumente, kuriuo grasino mano… Kevinui
Mama laiške užsiminė, kad Kevinas nenorėjo, kad kažkas sužinotų jog aš nesu jo dukra. Dėl to… tai buvo jo akilo kulnas.
Aš.
- Veronika!- iš apačios nuskambėjo Edvardo balsas, bet aš nieko neatsakiau ir padėjusi dokumentą ant stalo ieškojau toliau. Išėmusi dar kelis dokumentus radau ir… Alekso laišką… Atplėštą Alekso laišką, tą laišką, kurio negavau. Dar radau papkę su visai
dokumentais apie Aleksą. Ten buvo parašyta kur Aleksas gyveno, ką dirbo, kur užaugo, kada ir kur susitikdavau su juo, net ką veikdavome.
Kitame dokumenta buvo parašyta, kad Aleksas Moris yra CŽV agentas. Šalia to dokumento buvo prisegtas lapelis. Perskaičiau jį.

Edvardai,
Padariau ko prašiai. Gali nebesijaudinti dėl Alekso Morio. Susitariau su CŽV kapitonu, kuris yra mano draugas, Aleksą išsiūs į Sirija. Didelė tikimybė, kad jis iš ten negrįž. Nepamiršk, kad lieki man skolingas.
Martinas Kifas

- Negali būti. Juk negali būti.- pasakiau ir pakėlusi akis pamačiau pasimetusį ir sutrikusi Edvardo veidą.