Užstrigusi

♣ 8 ♣ Veronika

<♤♤♤>
Susirinkimas tesėsi ilgai. Labai ilgai. Tačiau rezultatai man patiko. Su visa komanda nusprendėme, kad naujojo vyno butelio forma bus panaši į kriaušės formą, o vyno sudėtis susidarys ne tik iš žaliųjų vynuogių, bet ir iš geltonųjų kriaušių. Užrašas Baltasis vynas bus užrašytas aukso spalva ir aš pati užrašiau savo rašysena, o dabar kompiuteris ją perkels ir nuskanavęs užrašys ant visų butelių.

Kai išėjau iš posėdžių salės laukiamajame jau nebuvo Edvardo. Tuo tikrai apsidžiaugiau, nes visai nenorėjau su juo kalbėtis. Man jis nepatiko nei kaip žmogus, nei kai vyras. Tad nors ir buvau labai išsekusi po susirinkimo, bet džiaugiausi, kad bent jau pavyko išvengti nelaukiamo susitikimo.

Nubudau dideliuose ir prabangiuose apartamentuose. Penkių žvaigždučių vieždutis The Westin Valencia. Viežbutis praktiškai stovi pačiame Valencijos miesto centre ir nuo jo yra tik kelios minutes kelio automobiliu. Į Valancija atskridau ne viena, bet to niekas nežinojo išskyrus mano sekretorę Diana. Tačiau net Diana nežinojo, kas tas žmogus, kuris skrenda kartu su manimi. Aš nenorėjau niekam nieko skleisti ir pasakoti kas, kodėl, dėl ko, kaip... tai per daug klausimų į kuriuos negalėčiau atsakyti, bent jau į kai kuriuos.

- Buenos dias señora Veronica.1 - vos spėjau pakelti ragelį iškart nuskambėjo moters balsas.
- Buenos dias.2 - pasisveikinau aš.
- Lamento molestarte, pero Alex te está llamando. Dijo que lo conocías.3
- Sí, sí, lo conozco.4
- Ok, entonces te conectare pronto.5

Kartu su Aleksu jachta plaukėme į Cala d’Hort papludymį, kuris yra Ibisos saloje. Buvome abu pusnuogiai ir jautėmės visiškai gerai. Buvome mes, dviese. Čia, dabar, mes visada būsime kartu. Ir nors atrodo tai neįmanoma, bet mes esame skirti vienas kitam. Aš tai žinau, o geriausiai tai suprantu, kai būnu su juo. Kad ir dabar esu jo glėbyje. Man nusispjaut į visus, į visa pasaulį. Šiuo metu man jis neegzistuoja, nes aš nieko nematau, tik jį. Aleksą. Tamsiai rudų iki pečių garbanotų plaukų, rudų akių, kuriose įžvelgiu jo sielą. Nuostabi šypsena, dideli platūs pečiai, kietas ištreniruotas kūnas, kojos. Jis visas mano. Mano.

Gulėjome apsikabine jechtos denyje, netoli Cala d’Hort paplūdymio kranto. Aleksas pasilenkęs bučiavo mano kaklą. Atlenkiau galvą, kad jam būtų paprasčiau prieiti prie mano kaklo linkio. Neilgai trukus jis liežuviu surado mano jautriause kaklo vietelę. Kol jo liežuvis darbavosi mano kaklo linkyje, aš aimanavau iš nuostabaus jaudulio susimaišiusio su aistra, pagunda ir dovana, kad šis vyras mano. Jo rankos slydo mano maudymosi kostiumėlio petnešėle, pasiekęs jos aukščiause tašką jis ją tiesiog nutraukė, tuomet nuėmė ir kitą. Po akimirkos liemenėlė mums jau nebetrukdė. Alekso delnas apėmė namo krūtį ir suspaudė. Iš malonumo išriečiau nugarą ir dar garsiau suaimanauvau.

Aleksas įsisiurbė į mano lūpas, tuomet atsargiai pakėlė nuo čiužinio, ant kurio gulėjome denyje ir nunešė į kajutę. Tuomet paguldė į didžiulę lovą ir užkarevo mano esybę dar aistresnesniu bučiniu. Jo rankos tai kilo tai leidosi mano kūnu, vienur paspausdamos, kitur tiesiog vos vos prisiliesdamos. Tvirtos Alekso rankos numovė man kelnaites, tuomet atsistojas nusiėmė savąsiąs. Vieną sekundę jis nusirenginėjo, kitą jau buvo ant manęs. Jis suspaudė mano riešus. Neskaudžiai, bet tvirtai. Iškėlė juos man virš galvos ir viena savo plaštaka juos laikė. Kita jo ranka palindo po mano nugara, taip ją išriesdama. Kadangi rankų netuėjau, o lūpos buvo aistros kare su vaikino lūpomis, tad naš kojos nykščiu iš lėto braukiau jo koja. Aleksas sudėjavo iš malonumo ir atgniaužė savo plaštaką, kuri buvo įkalinusi mano rankas.

Aleksas manyje judėjo taip lyg žinotų, kad aš - jo, o jis - mano. Juk to turėtų užtekti? Bet jam buvo ne gana. Jis karts nuo karto stumtelėdavo stipriau, giliau ir aistringiau, suteikdamas gyvibingumo, žaismingumo ir neapsamomo malonumo pilvo apačioje.

Gulėjome apsikabine. Savo galvą padėjau ant jo krutinės ir klausiau, kaip nunumaldomai vis dar plaka jo širdis. Mano širdis lygiai taip kaip ir jo, plazdėjo lyv drugelis įkalintas stiklainyje. Plazdėjo taip, lyg atrodo, kad tuoj iššoks.

- Myliu tave.- vos atgaudamas kvapą pasakė vaikinas.
- Aš tave irgi. Bet aš nebenoriu taip slapstytis. Man atsibodo.
- Veronika, tavo tėvai sužinos apie mane, jie supyks. Nepritars ir bandys visaip mus išskirti.
- Žinau. Jie nėra blogi, bet jie tavęs nepriims. O jei aš bandysiu priversti, tai taps nevaldoma.
- Aš nenoriu, kad tu su jeis pyktumeisi.
- Bet mes pasakysim, tiesa?
- Kada nors.

Kada nors man netiko. Nenorėjau slapstytis dėl to, kad mūsų socialiniai sluoksniai skirtingi. Man tai nieko nereiškia. Tikrai. Aš tik noriu būti laisva ir laiminga. Bet kodėl aš liūdžiu? Juk dabar esu ir laisva, ir laiminga. Gal dėl to, kad man neužtenka kelių naktų per savaitę, kai pabudusi regiu jo veidą. Jo besišypsantį veidą, kai pastebi, kad ji stebiu. Man to trūksta, noriu kasryt nubusti su juo, užmigti su juo. Viską daryti kartu.

Išlipusi iš lovos apsirengiau lengvą vasarinę suknelė su plonom, plonom petnešėlėm ir basa nuėjau į virtuvę. Jachtos virtuvės buvo kišenės dydžio, gal net mažesnė. Bet dėl to buvo dar geriau, nes nebuvo daug daiktų. Spintelėja susiradau puodą, kitoja radau spagėčių, nedideliame šaldytuvėlyje buvo mėsos. Į puodą pripyliau vandens ir pastačiau ant ugnies, kai užvirė vanduo subėriau makaronus ir įdėjau druskos. Keptuvėja pakepiau mėsos, įdėjau sūrio ir žiupsnelį krapų. Kai makaronai išvirė, o mėsa apkepė sudėjau viską į vieną indą ir pradėjau maišyti.

- Mhhh. Kaip skaniai kvepia.- iš už nugaros mane apkabino Aleksas. Net kruptelėjau nuo staigaus jo apkabinimo.
- Negasdink!- subariau. Jis iškėlė rankas į viršų vaidindamas  pasiduodantį ir nusijuokė.- Nejuokinga. Negalima gasdinti žmonių.- nusiminusi pasakiau.

Aleksas pagučiavo mano petį ir vėl mane apkabino. Tuomet viena ranka mane laikydamas, kita išjungė vyryklę ir apsuko mane į save. Dabar abu žiūrėjome vienas kitam į akis. Pasilenkęs pabučiavo mane. Tuomet vėl pažiūrėjo į mano akis ir paklausė:

- Dabar man atleidai?
- Nežinau net ar tu vertas atleidimo.- pajuokavau aš. Tada jis vėl pasilenkė ir pabučiavo mane. Šis bučinys buvo ilgesnis, gilesnis.
- O dabar?- uždusęs paklausė.
- O dabar atleidžiu.
- Myliu tave.
- Aš labiau.
---------------------------
1 Labas rytas panele Veronika.
2 Labas rytas
3 Atsiprašau, kad jus trukdau, bet jums skambina Aleksas. Jis sakė, kad pažįstate jį.
4 Taip, taip, aš jį pažįstu.
5 Gerai, tada aš jus greitai sujungsiu.