Užstrigusi

♣ 15 ♣ Edvardas

<♤♤♤>
Ji visą vakarą buvo tokia santūri. Šnekėjo labai nedaug. Karts nuo karto įsiterbdavo į mūsų pokalbį. Ji taip akylai stebėjo mane ir savo tėvą. Įdomu, kas jos galvoje tada dėjosi, kokios mintys sukosi. Veronika buvo nepatenkinta, kad liks viena su manimi, bet liko. Iš jos akių mačiau, kad ji iš tiesų jaudinasi dėl savo mamos. Kad ji atsipalaiduotų pasiūliau išgerti šampano, o ji man atsakė, kad šampanas skirtas šventėms. Ir šįsyk ji buvo teisi, kad šampanas skirtas šventimui. Bet aš ir švenčiau. Esu čia kartu su ja.

Iki tol kol padavėjas atnešė mūsų gėrymus, abu tylėjome. Nežinojau, ką jai pasakyti. Todėl pasakiau pirmą mintį šovusią į galvą.

- Tu labai gražiai atrodai.

Tik tada kai paskiau supratau, kad tai netike žodžiai pradedant pokalbį. Su visom kitom moterim tai būti tikę, netgi labai. Bet ne su ja. Veronika kitokia, jos neapgausi ir tikrai neįtiksi pasakęs, kad ji graži. Esu tikras ji tai puikiai žinojo.

- Edvardai, kas čia vyksta?-paklausė ji.

O ką dabar atsakyti? Kaip tinkamai paaiškinti visko nesugadinus. Juk dabar, nuo dabar viskas priklauso nuo manęs. Jei dabar susimausiu viskas, visiškai viskas dings, o kartu dings ir Veronika.

- Tavo tėvui pasiūliau taiką.-atsakiau.
- Kodėl?
- Man atsibodo pykčiai.
- Kodėl?
- Kas kodėl?
- Kodėl dabar? Kodėl dabar atsibodo pykčiai? Kas tokio atsitiko, kad tai nusprendei?
- Nežinau. Galbūt dėl to, kad aš net tiksliai nežinau, kodėl tas šeimų karas prasidėjo.- Pasakiau tiesą. Aš ištikrųjų nežinojau kodėl.
Veronika nusijuokė ir mano tokio atsakimo. Ji tikrai manimi nepatikėjo. Tik kodėl? Juk sakiau tiesą. Veronika šysojosi ir gurkšnojo savo gėrymą.

- Aš tikrai nežinau nuo ko viskas prasidėjo.- patikinau ją.

Veronika surimtėjo. Jos akys įdėmiai žiūrėjo į manąsias taip, lyg tikrintų, ar tikrai nemeluoju.

- Tavo senelis... koks jo vardas?- paklausė ji.
- Hektoras.
- Hektoras Harteris įsimylėjo merginą.- pradėjo pasakoti ji.- Ji buvo paprasta mergina. Kartu su Hektoru užaugo viename miestelyje. Kartu bėgiojo po pievas ir kartu dirbo vynuogynuose. Nuo tada, kai į miestelį atvaževo Davis šeima viskas pasikeitė. Mergina, kurią mylėjo Hektoras pamilo kitą. Iš pradžių ta mergina nieko niekam nesakė, niekam nepasakojo apie savo jausmus atvykėliui. Tačiau po kiek laiko ji nuėjo pas Hektorą į namus. Ir jau ruošėsi pasakyti, kad jo nemyli ir kad myli kitą, bet Hektoras atsiklaupė ant vieno kelio ir pasipiršo merginai.- nuskambėjo Veronikas mobilusi ir ji pakėlusi ragelį nuėjo toliau nuo staliuko.
Kol ji šnekėjo telefonu aš vis galvojau, apie savo senelį Hektorą. Man niekas nebuvo pasakojas šios istorijos. Tik pasakydavo, kad kada nors, kai ateis tam metas sužinosiu, bet taip niekada ir nesužinojau.

- Kur baigiau?- grįžusi prie staliuko paklausė Veronika.
- Kad Hektoras pasipiršo merginai.
- Aha, tai va. Mergina atsisakė tekėti už Hektoro, tačiau nepaaiškino kodėl. Po kiek laiko jis pats išsiaiškino kodėl. Mergina jį metė dėl Miko Davis. Po kelių mėnesių jie susituokė ir laimingai gyveno, kartu sukūrė savo vynuogyną, kurį prižiūrėjo ir mylėjo visa širdimi.
- Negali būti- pasakiau.
- Gali.
- Ir čia viskas?- paklausiau.
- Ne, ne viskas. Hektoras labai supyko. Jis norėjo keršto. Norėjo priversti kentėti visą Davis šeimą.
- Dėl ko?
- Dėl visko. Dėl to, kad jie atvyko į miestą, dėl to, kad pavogė jo mylimą moterį, dėl to, kad kol jis save skandino alkoholio liūne Davis vynuogynas tapo garsesnis už Karterių. Hektoras pradėjo meilintis Miko seserei, Džiuljietai. Jis čiulbėjo, kad ją myli, kad be jos gyventi negali. O ji juo patikėjo. Pabėgo pas jį ir susituokė taip, kad nesužinotų Mikas. Po vestuvių tavo senelis pradėjo su ja elgtis, kiap su kokiu skuduru. Kaip su lėle. Jis ja pasinaudojo ir ne kartą, o daugybe kartų. Ji miegodavo ant grindų, o valgydavo su tarnais. Į manus Hektoras atsivedė kitą moterį. Džiuljieta tokios išdavystės nesitikėjo, ji žinojo, kad jos vyras nemyli jos, bet nesitikėjo, kad šitaip ją išduos. Ji jo maldavo, kad jis ją paleistų, kad leistų grįšti mano. Jis nesutiko. Dar po kelių metų Džiuljieta nusilpo ir mirė. Su moterimi, kurią buvo atsivedęs, Hektoras susilaukė sūnaus, bet gimdymas buvo sunkus ir moteris mirė. Tavo senelis pradėjo gerti, jis nesirūpino savo sūnumi, jam išvis buvo nebeįdomu gyventi. Kai sūnus užaugo perimė vynuogyną ir atstatinėjo jį nuo pamatų, tačiau jis niekada nebegrįžo į tuos metus kai juo rūpinosi jo tėvas. Sulaukęs penkesdešinties Hektoras pasikorė vyno rūsyje.
- O kaip Mikis su žmona? Kas jiems nutiko?
- Kai Hektoras sustuokė su Džiuljieta Mikis labai pyko, bet Marija, Miko žmona, jį ramino ir sakė, kad viskas bus gerai. Mikis daugiau niekada nebepamatė savo sesers. Jis rašė jai laiškus, bandė susisiekti su ja. Paskui suprato, kad sesuo bendrauti nebenori. Mikis su Mirija susilaukė dviejų nuostabių berniukų, jie augo ir mokėsi iš tėvo visko, kas susyja su vynuogynu. Davis Love vynuogynas tapo žymiasiu Kalifornijoje.
- O iš kur tu sužinojai šitą istoriją?
- Mano senelė buvo Marija, senelis Mikis. Jie pasakojo savo vaikams, jų vaikai – savo vaikams. Tai pasakojimas, kuris keliauja iš kartos į kartą.
- O Mikis sužinojo kas vyko su jo sese, tame name?
- Tas namas yra tavo ranča. Ir taip, jis paskui sužinojo viską. Hektoras prieš mirtį viską papasakojo.

Aš likau be amo. Nežinojau, kad mano senelis buvo niekšas. Tačiau dabar viskas aišku. Aišku, kodėl dvi šeimos nemėgo viena kitos. Veronika žiūrėjo į vandenyną, kuris jau buvo prarijęs saulę. Aš žiūrėjau į ją. Kokia ji nuostabi. Pasakodama apie savo šeimos istoriją ji buvo rami ir susikaupusi.

- Aš nepritariu.- pasakė ji dar vis žiūrėdama į vandenyną.
- Ką? Kam?
- Nepritariu tavo norimai taikai.- atsisukusi pasakė ji, tuomet vėl nusisuko.
- Kodėl?
- Tavo šeima labai kenkė mano šeimai. Jūs nenusipelnėte taikos.
- Mano šeima?
- Taip, tavo šeima. Tavo giminė. Bet jei mano tėvas taip nori aš sutinku, nors ir nepritariu, vien dėl meilės jam.

Visą kelią iki Veronikos manų pratylėjome. Aš nesugalvojau, ką pasakyti, o ji matyt nebe turėjo ką.

- Veronika turiu dar vieną klausimą.-pasakiau privaževęs prie jos rančos.
- Kokį?- ramiai paklausė ji.
- Kodėl tavo vyno ir vynuogyno pavadinimas Davis Love?
- Dėl to, nes šį vynuogyną ir vyną įkūrė du, vienas kitą mylintys žmonės.