Užstrigusi

♣ 19 ♣ Edvardas

<♤♤♤>
Žiūrėjau į Veroniką ir nesupratau, kodėl ji taip pasikeitė. Jos akyse matėsi ašaros, o žvilgsnis sustojęs ties kažkokia pora. Pažiūrėjau į Veronikos ranką, kurioje turėjo taurę su šampanu, ranka taip stipriai spaudė taurę, kad dar kiek ir ji suduš, jos
rankose.
- Veronika, duok man taurę.- pasakiau jai, bet ji net nereagavo, net nemirktelėjo.
Išplėšiau iš jos rankos taurę ir pastačiau ant nedidelio staliuko,
šalia kurio stovėjome.
Kajus pasekė Veronikos žvilgsniu ir pamatęs tą porą pasakė:
- Veronika einam tave supažindinsiu su dar vienais garbės svečiais.
Veronika sujudėjo, sumirksėjo, stipriau įsikibo į mano parankę ir
nusekėme Kajui iš paskos.
- Nikole, Aleksai susipažinkite su Veronika Davis ir Edvardu Karteriu.- pasakė Kajus priėjęs prie jų.
Mergina vardu Nikole, nusišypsojo ir ištiesė ranką pasisveikinti, o vaikimo akys susmigo į Veronikos akis ir tada aš prisiminiau...
- Veronika, Edvardai čia Aleksas Moris ir Nikolė White.-Pažiūrėjęs į mus pasakė Kajus.
- Labai malonu susipažinti,- sukandęs dantis pasakiau ir paspaudžiau ranką. Tačiau Alekso akys taip ir liko prie
Veronikos. Norėjosi šaukti ant jo, kad ji mano, nežiūrėk. Bet negalėjau nieko pasakyti. Negalėjau sugadinti to, ką jau turėjau. Negalėjau prarasti Veronikos.
- Panele Veronika, labai malonu su jumis susipažinti.- pasakė Aleksas jai.
Veronika mandagiai nulenkė galvą, lyg padėkodama.
- Veronika, tavo vynai nuostabūs.- pagyrė ją Nikolė, kuri buvo išsišiepusi iki ausų, matosi, kad šiek tiek padaugino.-Tavo baltąjį vyną su kriaušėmis gėrėme per savo sužadėtuvių vakarėli, atsimeni mielasis?- kreipėsi ji į Aleksą.
- Jūs susižadėja?- pirmą kartą prabilo Veronika po to, kai jį pamatė.
- Taip.-Atsakė ši.- Jau tris mėnesius esame susižadėja. Po trijų mėnesių vyks mūsų vestuvės.- toliau pasakojo.- Užsakėme tavo vyno, tad esu tikra,kad tas vakaras bus nuostabus.
Veronikos ranka suspaudė manąją. Tikriausiai ji to nepajuto, bet  suspaudė. Stipriai. Žinojau, kad Veronikai negera, kad ji jaučiasi blogai. Ir taip man jos buvo gaila, bet aš buvau laimingas. Aš žinau, kad nuo šios akimirkos ji visu šimtu procentų yra mano.
- O taip, Veronikos vynas nuostabus. Aišku tai sakydamas menkinu savąjį, bet galiu nuoširdžiai pasakyti, kad tai tikra tiesa.- pasakiau ir pabučiavau ją į žandą.
- Pala pala, o jūs irgi pora?- paklausė Nikolė.
Veronika pasigriebė nuo praeinančio padavėjo padėklo viskio ir pradėjo jį gerti. Aleksas toliau stovėjo ir į ją vis karts nuo karto užmesdavo akį, bet ranka laikė apkabinęs savo sužadėtinę.
- Na mes nesame susižadėje, kaip jūs.- pabrėžiau paskutinius du žodžius ir jaučiau, kaip Veronika įsitempė.- Bet aš Veronikai pasipiršau ir laukiu jos atsakymo.
Vos man ištarus šiuos žodžius Aleksas pasimuistė ir piktu žvilgsniu sužiūro į Veroniką.
- Veronika, kodėl nieko neatsakei?- paklausė jos Nikolė.
Stojo tyla. Tai truko kelias akimirkas, kol Veronika taip ir neatsakiusi į klausimą atsiprašė visų ir nuėjo į tualetą.
- Esu tikras, kad greitu metu man ji atsakys, juk mes vienas kitą beprotiškai mylime.- erzinau Aleksą.
Mačiau, kaip jam nepatogu, kaip jis nenori čia būti. Visa tai matėsi jo akyse. Bet aš su didžiausiu džiaugsmu jį erzinau, bandžiau išmušti iš vėžių. Juk aš buvau stipresnis šioje kovoje. Aš jį žinojau, pažynojau nuo to karto, kai išgirdau jį kalbantį su Veronika jos kabinete. Tuomet grįžęs namo paskambinau draugui ir paprašiau,
kad surinktų visą informaciją apie Aleksą Morį. O jis ir surinko.
Jau po kelių dienų žinojau, kad Aleksas yra paprastas, neturtingoje šeimoje augęs vaikas. Jo mama dirbo valytoja, tėvas buvo kalvis, o du broliai ir dvi seserys buvo daug mažesni už jį. Tad Aleksas, nuo dešimtos klasės metė mokslus ir ėjo į
kariuomenę. Ten buvo gerai mokama, tad jis visus pinigus atiduodavo šeimai, juk jam jų nereikėjo, nes kariuomenėje yra maitinama, o kai ten esi neturi laiko apsipirkti ar dar kur nors išleisti pinigų. Aleksas kariuomenėje darydavo viską, ką jam liepdavo viršesni už jį. Į namus (nedidelį Miranda mestą, kuriame
gyvena tik 520 žmonių) grįždavo kas du arba tris mėnesiu, tad su Veronika susitikdavo tik tada, kada grįždavo. Per tas trumpas, savaitės atostogas jie nuskrisdavo į įvairias šalis, pakeliaudavo...
- Taip aš irgi manau, kad jūs puikiai vienas kitam tinkate.- pasakė Nikolė nutraukdama mano mintis.
Mačiau, kaip Aleksas suspaudžia kumščius ir paleidęs Nikolę atsiprašė ir išėjo į tualetą.
Tai man labai nepatiko. Norėjosi bėgti paskui jį ir dar jam nespėjus susitikti Veronikos, ją išsivesti ir išvažiuoti iš čia. Nes jei jis susitiks ją, aš nežinau, net neįsivaizduoju, kas tada gali nutikti...