Užstrigusi

♣ 33 ♣ Edvardas

<♤♤♤>
Negaliu patikėti, Veronika mane myli. Ji mane myli!!! Ji nuoširdžiai mane myli. Aš toks laimingas, niekada ankščiau toks nebuvau.

- Mylimasis?
Kaip nuostabu girdėti tai iš jos lūpų, žinoti, kad žodžiai skirti man.
- Aš čia.- atsiliepiau iš dušo.
Po kelių minučių į dušo kabiną įžengė Veronika. Ji visiškai nuoga stovėjo prieš mane ir šypsojosi akinama šypsena. Tuomet pasistiebė ir pabučiavo mane. Bučinys buvo šiltas. Ne su panieka, o su meile.Aš pagilinau mūsų bučinys ir taip bučiavomės, po tekenčio dušo strove tol, kol pritrūkome oro ir tada tiesiog žiūrėjome vienas į kitą.
- Gal gali būti tai mūsų pirma naktis? Taip lyg tai būtų mūsų pirmas kartas.- paklausiau.
- Mhn.
Tai bus mūsų pirmas kartas, pirmas kartas, kai ji ir aš vienas kitą mylėdami mylėsimės.
Pakėliau Veroniką ir jos kojos apsivijo mano liemenį, tada iš lėto išėjau iš vonios kambario ir paguldžiau Veroniką ant lovos.
Ragavau kiekvieną Veronikos kūno dalį. Ir visą tai dariau žinodamas, kad ji to nori. Paskui, kai jau atrodė, kad
nebesusivaldysiu įėjau į ją. Judėjau joje ir jaučiausi taip gerai, ji vienintelė su kuria taip gerai jaučiuosi, ne tik fiziškai, tačiau ir
emociškai. Esu stipresnis būdamas su ja. O dabar ji mane myli. Kai artėjome link maloniausio jausmo Veronika mano nugara braukė savo naigais ir mane tai dar labiau užvedė, todėl pakėliau jos dailų užpakaliuką, kad galėčiau giliau įeiti.
- Myliu tave.- pasakiau aš.
- O aš tave.
Kitas kelias dienas turėjome daug ir smarkiai dirbti. Reikėjo nurinkti visas vynuogęs, todėl Veronika išvaževo į savo vynuogyną. O aš turėjau padėti broliui.
- Edvardai...- verkdama paskambino man Veronika.
Išsigandau, nežinojau ką daryti ji ten verkia, o aš čia. Todėl dar net nepaklausęs kas nutiko pradėjau bėgti link automobilio.
- Kas atsitiko?- paklausiau.
- Žaibas...
Man užteko vieno jos žodžio. Tad supratau, kad tai tikrai ne gera
naujiena, o iš skambėjusio jos tono galėjau spręsti, kai tai buvo
nepaprasta nelaimė, o tragedija.
- Kur esi? Aš atvažiuoju.
- Ne. Nevažiuok.
- Kas yra?
- Atjok prie tilto...
- Veronika? Veronika gerai jautiesi?
- Blogai. Man labai blogai.
Greitai pasikinkiau Lorį ir pradėjau joti link tilto. Prijojęs jį pamačiau vaizdą, kuris tikrai nebuvo malonus. Žaibas gulėjo ant žolės, kitapus tiltelio. Veronika buvo atsitūpusi šalia jo ir verkė.
Nuo Veronikos rančos atjojo keli vyrai su šautuvu ir nulipę nuo žirgų priėjo prie Veronikos. Nušokau nuo arklio ir pribėgau prie Veronikos.
- Veronika, kelkis.- pasakiau jai.
- Aš negaliu leisti, kad jį nužudytų.
- Veronika. Tu neturi kito pasirinkimo.
- Bet aš negaliu...- pradėjo kūkčioti ji.
- Kas čia nutiko?- paklausiau vyrų su šautuvais.
- Žaibas niekada nebuvo tas žirgas, kurį galėtų suvaldyti bet kas. Mums išvedus jį iš aptvaro, kad jis pabegiotų aptvaria jis tiesiog pasileido bėgti. Nežinau už ko, bet jis užkliuvo.
- Kur?
- Jis bandė pereiti į kitą pusią, bet upėje jis užkliuvo ir krito, o krisdamas susilaužė koją. Jūs žinote, kad tokiais atvejai žirgai yra nušaunami.
- Žinau.- pasakiau stipriau apkabindamas Veroniką.Visur ir visada sužalotiems žirgams galioja ta pati taisyklė, nušovimas. Jei žirgas ar arklys susilaužo koją, jie yra nužudomi tam, kad nesikankintų. Nes susižeidus kojas, žirgas tampa bevertis ir tik kankinas.
Jojome į Veronikos tėvų rančą. Veronika sedėjo man už nugaros ir
apsikabinusi mane per liemenį ir padėjusi veidą ant mano paties verkė. Nuo jos ašarų mano marškinių petys buvo šlapias, tačiau atvykus į rančą sustikome dar vieną negerą žinią. Mirė Veronikos mama.
Visa ranča buvo sukrėsta nuo greito jos sveikatos pablogėjimo ir tolios
staigios mirties. Nors ji ir jautėsi kasden vis blogiau, bet daktarai
tvirtino, kad dar gali išgyventi ir pusią metų.
Veronika susmuko šalia Elenos kūno ir verkė pasiėmusi jos ranką. Aš išėjau iš kambario palikdamas ją su motinos kūnu, kad ji galėtų ramiai atsisveikinti.
Buvo skaudu. Aš pats nesitikėjau, kad taip gali atsitikti. Juk dvi nelaimės negali atsitikti tą pačią dieną. Aš nežinojau kaip padėti Veronikai. Neišmaniau dėl ko ją guosti. Dėl motinos mirties ar dėl mylimo jos žirgo. Tačiau kažką turėjau daryti.