"Ice, Fire & Desire 2" (N.H.) LTU BAIGTA

-178-

Azalea pov.

- Taip, pas tą patį. O ko tau jis nepatinka? Labai geras specialistas. – pareiškiau ir, pakilusi nuo lovos, nupėdinau iki savo tašės, kad pasidėčiau vaistų lapelį ir mineralinį į ją.

- Taip, žinoma, kurgi ne. – nepatenkintas jo tonas pasiekė mano ausis.

- Aš žinau, kad tau jis nepatinka, bet tai svarbu dėl manęs, nes nenoriu tapt paranojikė ar dar baisiau. – šnekėjau, eidama atgal pas Niall. - Pats gi pastebėjai, kad perdėtai pradėjau galvot apie mūsų meilę ir santykius, galvodama, kad tai blogai ir abejingai. – įsiropščiau pas blondiną į lovą, tad jis ištiesė savo rankas į mane.

- Tu netapsi paranojikė, o, jei ir tapsi, aš vis tiek mylėsiu tave. – apsikabino mane per liemenį vaikinas, užsitemdamas mane ant savęs, tad tam leidausi, nes nebuvo priežasties priešintis.

- Bet ten ir parašyta, kad dalykai, kurie teikė laimę, gali virsti dalykais, kurie tik kelia priešingas, neigiamas emocijas. – patikinau, pažiūrėdama į tas skaisčias it vandenynas jo akys. Skęstu... - Aš nenoriu, kad nutiktų taip, jog išvis tavęs nebenorėčiau matyt akyse, nors tu mane ir per daug užknisi retsykiais.

- Aww... Aš kažkam reikalingas. – erzino mane Horan su savo šypsenėle, o aš norėjau jam vožti, tačiau negalėjau, nes jis laikė mano rankas.

Žinoma, jis suprato, ką aš norėjau padaryt, tad dar nusijuokė, papurtydamas savo galvą į šalis. Yeah... Aš ir vėl noriu išspirt tą juoką iš jo. Tikrai.

- Tie vaistai reguliuoja mano jausmus, kad jie ne itin skirtųsi, o būtų visi maždaug vienodi. Nei blogi, nei geri, o visi neutralūs. Tai knisa, nes gal aš pykt ant tavęs noriu, o pasielgiu abejingai ir jokių jausmų dėl to nepajuntu. – leptelėjau nepatenkinta.

- Bent jau žinai, kas gerai? – paklausė su savo briliantine šypsena manęs, tad pakėliau savo galvą šiek tiek viršun.

- Na? – sumurmėjau, kad klausau, ką jis nori man pasakyt.

- Aš galiu tave erzinti ir būti blogas, o tu ant manęs neįstengsi pykti, nes tau to neleis vaistai! – su velniška šypsena pažiūrėjo į mane.

- Hahaha... Kaip juokinga. – pažiūrėjau su pokerface'u, tačiau girdėjau tik vaikino juoką. - Ei, man viskas gerai, bet geriau reikia tai išsiaiškint. Ir neprisišnekėk, Niall, nes mano atmintis puiki ir aš galėsiu pykti ant tavęs ir vėliau dėl šių dalykų. – nukilinau jį, gulėdama ant jo.

- Mažute, o kodėl ankščiau neperskaitei tų vaistų informacinio lapelio? – Horan rankos glostė mano nugarą, kas mane ramino.

Mėlynakio pirštai kartais atsirasdavo po mano maikute taip pat, kai jis liesdavo nuogą mano kūno odą. Pašiurpdavau, kai jo pirštai keliaudavo mano plika nugara. Kūnui tai tokia palaima, tad ir jausmų pojūčiai bėgdavo visa manimi. Šis pojūtis yra tobulas.

Jis – tobulas.

- O aš pasitikiu gydytojais. Na, bent jau pasitikėjau. – pasitaisiau šiek tiek. – O, be to, juk man nieko nebuvo ir niekas nesikeitė kardinaliai. Čia tik dabar pastebėjau, kad ne to man kažkas.

- Joo... – nutęsė. – Jau pasitikėjai tuo seksi daktarėliu per daug. – vėl išgirdau jo nepatenkinta toną.

- Pats tu seksi. – nusijuokiau, pamirksėdama specialiai su savo akytėm. – O vaistus man paskyrė Amerikoj šiaip jau. – priminiau.

- Gerai, tada eisiu kartu, nes norėsiu įsitikint, ar tavo akytės neblizga, žiūrint į jį. – pareiškė užtikrinai ir dar nusivaipė.

- Prasidedaaa... – nutęsiau dramatiškai ir atsitraukiau nuo vaikino, tad atsisėdau patogiai lovoj, tačiau jis apsivertė ant šono ir spoksojo į mane.