"Ice, Fire & Desire 2" (N.H.) LTU BAIGTA

-137-

Azalea pov.

- Kodėl tu taip manai? – bruneto žvilgsnis niekur nedingo nuo manęs, tad privalėjau pakelti savo akis į jį. Mano skruostai užkaito nuo tokio įtempto jo žvilgsnio, tad netgi pamaniau, kad mano veide atsiras skylė.

- Nežinau... – numykiau. - Tiesiog tarp mūsų kol kas viskas gerai, santykiai ir bendravimas puikus bei mes mažiau pykstamės. Na, taip, mano mama nežino, kol kas nieko, tad todėl galbūt ir ramiau. – menkai šyptelėjau ir pajaučiau, kaip vaikinas atleidžia mano liemenį, tad jo rankos tiesiog ten buvo, bet nebeskaudėjo nuo jo besąlygiško laikymo.

- Mažute, tu ką nerimauji? – jo tonas skambėjo rūpestingai. - Nes visiškai nėra dėl ko. Gi viskas gerai tarp mūsų. – kalbėjo Horan. – Tu gi man esi svarbi.

- Tau tikrai niekas nemoka? Ta prasme, tikrai, tikrai? – pasitikslinau, o Niall nusijuokė po mano žodžių.

- Žinoma, kad ne. – patikino. - Juk aš myliu tave ir mečiau viską, kai sužinojau, kad tu vėl Mullingar'e. Argi to neužtenka? – prisimerkęs šmaikščiai pažiūrėjo į mane.

Aš šiek tiek pasistiebiau ir pabučiavau jo lūpas, tad mėlynakio vienos rankos pirštai atsidūrė ties mano skruostu. Vis dėlto jis mane myli... Myli! Man lyg akmuo nuo širdies nusirito, kai išgirdau šitą frazę iš jo.

- Aš irgi tave myliu, Niall. – prasižiojau po bučinio.

Pasakiau pirmąkart žodį 'myliu' po 4 metų, o jis yra vienintelis vaikinas, kuris tai girdėjo iš mano lūpų. Na, neskatinat Kian. Palengvėjo, tai pasakius.

- Atleisk, kad pabėgau. – nuleidau akis žemyn.

- Tu neįsivaizduoji, kaip aš užpykau. – leptelėjo rudaplaukis.

- Bet dabar jau nebepyksti, tiesa? – paklausiau ir žiūrėjau į jį, nes mes vis dar taip pat stovėjom, kaip ir prieš tai. Arti vienas kito.

- O nori, kad pykčiau? – su savo velniška šypsena prasitarė. Mirštu viduje, nes tas jo žvilgsnis yra kažkas tokio neapsakomo...

- Ne, ne, ne! – pabėriau tuos savo 'ne', o po to nusijuokiau.

- Tikiuos, pakviesi mane vidun? Nes nenoriu, kad sušaltum, būdama viena maikute lauke, o paleist tavęs nežadu.

- Gerai, gerai. Einam, bet tyliai, nes pas mane yra miegančių, kaip, pavyzdžiui, mano mama, kuri tavęs nekenčia. Tik primenu. – sukikenau ir darkart trumpai pabučiavau jo lūpas, o tada mudu jau nuėjom vidun.

~ ~ ~ Next day ~ ~ ~

Kitas rytas buvo geras, nes Niall mane pažadino kutendamas, o aš negalėjau juoktis, nes namuose yra mano mama, kuri šiandien niekur nežada važiuot, o galėtų. Apsirengusi ir atsibučiavusi su Horan, nusprendžiau pėdint į virtuvę ir, pasiėmus maisto, grįžti atgal, kur manęs laukė rudaplaukis. Jis juk nenorėjo rodytis mano mamai, o mums to ir nereikėjo, nes prasidėtų ne kas.

- Labas rytas. – pasisveikinau su mama, vos įėjusi į virtuvę, nes čia ji sėdėjo prie baro staliuko ant kėdės ir naršė plančetkėj, gerdama savo kavą. Ughh...

- Labas rytas. – pakėlė trumpam savo akis į mane. – Kada vakar grįžai? – pasidomėjo. Nu va, prasideda... Jau dabar klaus kiekvienos detalės apie vakar dieną.

- Amm... – susimąsčiau. – Kažkur po 12, užsibuvau su Hazel ir jos draugais. – atsakiau sumeluodama. Nežadėjau sakyt, kad buvau ir kad tebesu su Niall, o dar žinant, kad jis buvo mano kambary.