"Ice, Fire & Desire 2" (N.H.) LTU BAIGTA

-174-

Azalea pov.

- Ne nu, aš rimtai klausiu, Aza.

- Mes kalbėjom apie smagius dalykėlius, o tu iškart pakeitei pokalbio temą, tad ir paklausiau. – truktelėjau menkai pečiais.

- Ai, nee! – nutęsė, nusijuokdamas ir pasvirdamas labiau į mane. – Aš tiesiog galvojau, ką čia tau dar padarius malonaus ir gero, tad reikėjo kelių minučių toms mintims, tačiau dabar jau galim išdykauti. – Horan lindo jau dabar prie manęs ir netgi į mano veidą, nes norėjo pasibučiuoti.

- Gerai, tai pakrypo kiek keista linkme... – ištariau atsidususi, o Niall nenustojo juoktis. Kiek jis gali lūžt iš manęs? Žvengia ir žvengia, tad rimtai dar arkliu pavirs. – Geriau einam į miestą. – paprašiau, atsitraukusi nuo vaikino. – Kažkoks keistas rytas. Gal kad anksti kėlėmės?.. – garsiai pasvarsčiau ir išlipau iš lovos, nes norėjau persirengt, prieš kažkur išeinant.

~ ~ ~ Mieste ~ ~ ~

- Aza, tu su juo maikutės nepirksi. – prieštaravo man Niall, kai mes buvom užėję į sportinių drabužių parduotuvę, kadangi aš užsimaniau 'Juventus' futbolo klubo marškinėlių su 'Cristiano Ronaldo' numeriu ir pavarde. – Tikrai neee! – nutęsė draudžiamuoju tonu. Argi aš privalau jo klausyti?

- Su tavim irgi neturiu. – paprastai pasakiau ir toliau žiūrinėjau marškinėlius, nes ieškojau būtent su 'Ronaldo', o čia vien su kitais. Tai 'Dybala', 'Costa', 'Manžiukič' ir visi kitokie. – Bent leisk su vienu iš geriausių pasaulio žaidėju turėt. – pridūriau, nepažiūrėdama į savo vaikiną, nors jis atidžiai žiūrėjo į mane, stovėdamas visai šalia.

- O aš maniau, kad aš esu tavo geriausias puolėjas... – pasipūtimas girdėjosi bruneto balse, tačiau stengiausi apsimesti, kad to nepastebėjau ir man nelabai rūpi.

- Kažkas pavydi... – ištariau, nutęsdama šiek tiek ir vis dar nepakeldama akių į rudaplaukį.

- Tai kaip ten, Azalea? Aš geriausias ar ne? – pasitikslino ir kamantinėjo mane čia toliau.

- Nu, kaip čia pasakius... – susimąsčiau pati, tačiau sulaukiau nepatenkinto žvilgsnio iš Niall, kai pažvelgiau į jį. Prisišnekėsiu eilinį sykį...

- Gerai, tada maikutės nepirksi. Einam iš čia. – jau pradėjo temptis mane iš tos parduotuvės rudaplaukis, kai paėmė mano ranką į savo delną. Jaučiuosi, kaip mažas vaikas rimtai.

- Jėzau, Niall, leisk man nusipirkt tą maikutę, nekėlęs čia skandalų. Noriu turėt bent kažkokį atsiminimą ir iš Italijos. – suzyziau ir nebėjau, nors mane ir stengėsi vilkti paskui save Horan, tačiau supratęs, kad neinu, mėlynakis pasuko savo veidą į mano pusę.

- O tai turi prisiminimą ir iš Prancūzijos? – kilstelėjęs antakį, pažiūrėjo į mane vaikinas, kai mudu stovėjom visiškai šalia vienas kito.

- Taip. – patikinau, sukryžiuodama rankas ties savo krūtine, nes Horan mane paleido, kadangi į mus pradėjo spoksot pašaliniai žmonės, kurie ėjo netoli mūsų.

- Na, ir kokį? Kiek pamenu, tąkart prisipirkai kalną drabužių ir man dar įkišai rožinius marškinius. – nusivaipė mano vaikinas, kai prisiminė tuos marškinius, nors nei sykio dar nemačiau Niall jais vilkint. O gaila, nes jie jam beprotiškai tiko.

- Atsimenu, kaip tu paėmei mano plaukų gumytę ir ją užrišai ant to tilto, paversdamas į kaspinėlį. Žinoma, tai ne joks daiktas, kurį turėčiau visam gyvenimui su savim, bet vis tiek atsiminimas. Be to, Niall, kur mano tuzinas žadėtų gumyčių? – nusijuokiau, tačiau sulaukiau tik apsikabinimo iš mėlynakio, tad daviau jam dar trumpą bučinį, kai jis papūtė savo lūpas į mane.