-165-

629 61 9
                                    

Azalea pov.

Pasisekė, kad neliko jokios dėmės, nes vaikinai puolė valyt sėdynes, kilimėlius su servetėlėm. Tikimės, kad vairuotojas to net nepastebės, o neturėjo išgirst, nes kur ten ką išgirsi per mūsų keliamą triukšmą. Aišku, kad dar prilaistėm ten visur to šampano, pildami gėrimą į taures, bet bent jau buvo linksma ir juokinga.

John dar pašmaikštavo, kad neišsimokės po to šiai įmonei, kuri nuomojo jiems tą limuziną. Po maždaug valandos atsiradom reikiamoj vietoj, tad išlipom, o fotografas puolė mus fotkinti iškart, kad nuotraukose atsispindėtų tikros emocijos, o ne dirbtinės.

Fotografas čia liks dar ilgai, tačiau sakė mėgins gaudyt tinkamus momentus nuotraukoms, tad mums daugiau nereiks pozuot, nes taip jau čia pripozavom, vos atvažiavę. Stalas jau buvo paruoštas, tad visi lyg išbadėję ėjom valgyt. Na, aš nuo ankstyvo ryto nieko burnoj daugiau neturėjau.

Buvo pasamdyti muzikantai, kurie grojo įvairias dainas, tad buvo sukurta jauki atmosfera. Žinoma, stalas buvo papuoštas nuostabiai ir viskas derėjo tarpusavyje. Jaunavedžiai turėjo atlikti įvairias užduotis, kurios buvo sugalvotos pamergių ir pabrolių.

Neatsimenu, kada tiek juokiausi paskutinį kartą, kad net paskaudo pilvą. Hazel jau buvo persirengusi į kitą baltą suknelę, kad būtų patogiau, nes ši buvo kiek trumpesnė, tačiau ji vis vien atrodė pritrenkiančiai. Išgėriau dar tik antrą šampano taurę, o dabar prasidėjo šokių metas.

John pakvietė Hazel šokt, tad jie šoko tradicinį vestuvinį lėtą valsą. Muzika buvo lėtesnė ir ramesnė, tad mes dar ir paplojom. Prisiminiau, kad mergina man pasakojo, kaip jiedu ėjo į valso šokių pamokas, kad neapsijuoktų šokdami. Išties jie puikiai pagal mane sušoko.

- Einam? – paklausė Eden, ištiesęs į mane ranką ir akimis parodęs į tą šokių aikštelę, kur jau pradėjo eit šokti ir kitos poros.

- Taip, žinoma. – sutikau, tad pasidėjau tą savo šampano taurę ir įsikibau į parankę tamsiaplaukiui.

Mes nesistengėm labai jau puikiai pašokt, o tiesiog judėjom pagal muziką, kuri buvo jau kažkiek linksmesnė. Dauguma ėjo šokt, tad prie stalo liko sėdėt tik vyresni žmonės, kuriems jau tikrai ne šokiai galvoj. Po kiek laiko nusiaviau savo batus, kad nuo jų man dar daugiau nepradėtų skaudėt pėdų.

Vaikščiojau visur basa. Na, buvau užsidėjusi pėdkelnes, tad ne visiškai basa. Mačiau, kad kitos merginos taip pat pasekė mano pavyzdžiu. Po kelių valandų prasidėjo vestuvinio torto pjaustymas, tad tai atliko John su Hazel. Jie supjaustė tą tortą, tad aš pasiėmiau taip pat gabalėlį.

Paskui vėl susėdom prie stalo, kur dar sakė tostus jaunavedžiams. Žinoma, beveik visi linkėjo daug gandrų. Aš nenorėjau pasireikšt, tad leidau geriau Eden pasakyt kažką gražaus ir protingo, nes jis sėdėjo šalia manęs. Nenorėjau susivelt ar pasakyt, kokios visiškos nesąmonės.

- Einam, einam! – tempėsi mane Hazel, nes ji ėjo mesti nuotakos puokštę, tad norėjo, kad ir aš stovėčiau tarp kitų merginų.

- Taigi, pilna ten tų merginų, kad manęs net nereikia. – inkščiau, nes nenorėjau ten eiti.

- Mano vestuvės, tad manęs ir klausai! – nukilino mane rudaplaukė.

Aš pasidaviau ir pradėjau sekti paskui ją. Hazel mane, paėmusi už rankos, nutempė prie kitų merginų, kurios jau cypė. Atsistojau tarp kitų merginų ir tiesiog stovėjau, kol Hazel paėjėjo, kiek toliau nuo mūsų, ir nusisuko.

- Pasiruošusios? – paklausė ji, dar pasukdama savo veidą į mus.

- Taip! – ten visos surėkė, o aš tiesiog buvau rami ir to nesureikšminau per daugiausiai. Paprastas įvykis ir tiek.

- 3... 2... 1... Pasiruošiam! – sakė mergina skaičiuodama. – Metu! – pasakė garsiau ir ta puokštė pradėjo skrieti, o visos panos stumdytis lyg tai būtų didžiausias laimėjimas.

Puokštė atskrido tiesiai į mano pusę, tad man tik reikėjo ištiesti šiek tiek ranką priekin, kad ją pagaučiau. Nujaučiu, kad Hazel specialiai metė į mano pusę tą savo puokštę. Ji norėjo, kad aš ją pagaučiau. Žinojau tai.

- Ouuu... Tai sekančios vestuvės tavo. – pakilnojo antakius mergina, priėjusi prie manęs, kai visos kitos buvo nusivylusios, kad nepagavo tos puokštės ir jau skirstėsi iš šios grupelės.

- Aha, įdomu tik su kuo, kai mano santykiai komplikuoti greičiausiai bus dar laaabai ilgai. – pabrėžiau kalbėdama žodį 'labai'.

- Rasi su kuo, bet vis tiek jau pradedu laukti! – šyptelėjo Hazel. – O dabar šventė tęsiasi! – surėkė ji ir pradėjo mane temti į šokių aikštelę, kur jau buvo ir kiti.

Visi buvo pakilę maždaug iki ryto, o po to lipom į namo viršų, kur yra kambariai nakvynei. Kambariuose buvo ir dvigulės lovos, ir viengulės, o vienoj patalpoj buvo 4-5 viengules lovos arba po 2 dvigules. Hazel buvo paskirsčiusi, kas kur bus, nes ant kambario durų kabėjo pakabinti lapeliai su vardais ir pavardėmis.

Aš buvau paskirta į viengulių lovų patalpą ir dėl to apsidžiaugiau. Mačiau, kad čia dar buvo kelios merginos su manim ir Eden bei dar kažkoks vaikinas. Užsiėmiau lovą, kurioj žadu miegoti, o tada susiradau, kur apačioje palikau savo daiktus, nes turėjau atsivežusi persirengt drabužių miegui.

Susipažinau šiek tiek su žmonėm, su kuriais teko dalintis šiąnakt kambarį. Kiek vėliau atėjo ir Eden, kurį aš puikai pažįstu, tad nebus taip jau nejauku miegot tarp žmonių, kuriuos pirmąkart gyvenime mačiau. Kaip bebūtų keista, mes nutarėm eit miegoti visi draugiškai, kad ir dar vyko šventimas pirmame aukšte.

~ ~ ~ Pirmadienį ~ ~ ~

Vakar grįžau namo jau vakarop, tad nieko ir nenuveikiau. Tik ilsėjausi ir ruošiausi darbui. Mėgstu daug ką pasidaryti iš anksto, kad nereiktų paskui eit iš proto ryte, jog nieko nespėjau. Jau buvau savo darbovietėj ir dirbau įsikibusi, nes čia atsirado kažkokių papildomų užsakymų.

Vakar, kai visi atsikėlėm, ėjom papusryčiaut, nes buvo užsakyti pusryčiai ten. Maisto skonis buvo visai geras. Per pietus buvo kepami šašlykai, o mes visi tiesiog bendravom tarpusavyje. Pakalbėjau su daugiau žmonių, kurie ten buvo, tad radau bendrų pokalbio temų beveik su visais.

Pasisekė, kad nebuvo vien vyresni žmonės, tačiau vis tiek daugiausiai šnekėjau su Eden, kuris vakar vakare mane namo ir parvežė. Mano mama buvo tiesiog prilipusi prie lango. Aišku, kai parėjau, dar klausė savo durnų klausimų, tad į kai kuriuos aš atsakiau, o į kai kuriuos - ne.

Šiandien ryte sunkiai kėliausi į darbą, nes per šį savaitgalį visiškai nepailsėjau, o tik švenčiau, galima sakyt, tačiau čia kaip ir poilsis vis vien. Mama man dar ryte pasakojo apie tą vaikiną, su kuriuo turėjau važiuot susipažinti su savo tėvais. Juk mano tėveliai buvo pas kažkokius žmones, kurie turi sūnų, šį savaitgalį.

Pasisekė, kad pačiai mano mamai jis nelabai patiko, o ji sakė, kad Eden atrodo netgi simpatiškesnis ir geresnis man variantas. Ak, mama, tu net neįsivaizduoji, kas vyksta tarp manęs ir Niall, ir kokias paslaptį aš sužinojau ne per seniausiai. Stengiausi nuo jos nuslėpti viską, kas susiję su rudaplaukiu, nes žinojau, kad jai tai nepatiks.

Tiesa, apie Horan visą savaitgalį nemąsčiau, nes nebuvo ir kada tokiems dalykams, kadangi stengiausi pasilinksminti, kaip man ir patarė Gigi. Iš Hadid šiandien sulaukiau žinutės, kaip viskas praėjo, kaip sekėsi, tad, kai turėjau truputėlį laiko, pasirašinėjau su ja.

Keista tai, kad praėjo jau netgi 2 dienos, o iš bruneto jokių žinių nesulaukiau. Nejaugi aš tikrai jam net nerūpiu? Nenoriu, kad Gigi žodžiuose būtų tiesa. Mano, kad ir maža, dalelė tiki, kad Niall nori būti su manim ir jam yra svarbus mano atsakas į visą tą jo vaiko reikaliuką.

Bet bent jau kol kas visiška tyla iš jo ir aš nieko nežinau. Nežinau, ką ir galvot. Nustūmiau tas mintis šalin, nes turiu atlikt darbus, o po to eisiu papietaut. Žinoma, mane užsipuls Meredith su klausimais apie vestuves, bet geriau tai negu mintys apie Niall. 



Aš niekada nedarau taip, kaip Jūs norit dalytėse, tad teks su tuo susitaikyti... :))) Gero vakaro <3



&quot;Ice, Fire & Desire 2&quot; (N.H.) LTU BAIGTAWhere stories live. Discover now