"Ice, Fire & Desire 2" (N.H.) LTU BAIGTA

-123-

Įsijunkit dainą, jei norit labiau įsijaust į dalį ^^

Niall pov.

Pamačiau savo mažutę, kaip ji išlipo iš kažkokios 'Audi', o tai dar labiau įsiutino, kad ji su tuo idiotu burkuoja. Eden? Lygtais toks jo vardas. Aš matau, jis prieš 4 metus nepasimokė nei kiek, kad Azalea - mano visam, o, kai sakau visam, tai ir turiu omeny visam. Nesvarbu, ar po metų, ar po 2, ar po 5, bet ji – mano.

Neužsipuoliau ir nenorėjau vėl muštis, nes mano mėlynė tik pradėjo dingt, kurią turiu po akim, o dar ir Freya vėl galvą suktų man dėl to. Aza ėjo taku link savo namų, o toji mašina nuvažiavo, tad atsistojau nuo motociklo ir mano bei blondinukės akys susitiko. Jos akys buvo išsigandusios, tad jose galėjau įžvelgti baimę.

Šviesiaplaukė žino, kad aš nekenčiu matyt ją su kitais, tad man labai įdomu, ką ji su juo veikė. Pridėjau paskutiniam įtraukimui cigaretę prie lūpų ir įkvėpiau nikotino giliau į plaučius, o tada nuorūką numečiau šalin. Išleidau dūmus, o mergina mane tiesiog stebėjo ir nieko dar nesakė.

- Niall? – jos balsas suvirpėjo ir nebuvo toks tvirtas, kaip įprastai. Aza priėjo šiek tiek arčiau, tačiau palaikė maždaug 3 metrų atstumą tarp mūsų.

- Norėjau tave nusivest kai kur, bet matau, kad jau buvai kažkur. – pareiškiau nepatenkintas. Aš suirzęs ir ji galvoja, kad tai ramiai praeis pro mane? Na, jau neee, aš viską išsiaiškinu ankščiau ar vėliau.

- Aš nežinojau, kad tu nori eiti... Tu man neparašei... – jos balsas trūkčiojo, kaip ir pačios mintys, nes pastebėjau tai.

- Kur buvai? Nes su kuo tai aš mačiau pats. – rimtu visiškai tonu paklausiau ir geriau tegu ji nebando išsisukinėt ar sunervint mane, dar labiau meluodama.

- O kodėl tau parūpo? Juk mes niekas. – truktelėjo pečiais ir mostelėjo abiem rankom.

- Nedrįsk. Taip. Sakyt. – pasakiau pažodžiui piktu tonu.

Priėjęs prie jos, paėmiau gan grubiai už jos alkūnės, tad Aza cyptelėjo iš skausmo. Atleidau šiek tiek jos ranką, kad neužgaučiau, tačiau nepaleidau, o mane ypač suerzino jos 3 paskutiniai žodžiai, kad mes esam niekas. Kaip po velnių tai suprast?! Suraukiau antakius ir žiūrėjau į ją, nors mergina vengė mūsų akių kontakto.

- Niall, man ir taip skauda galvą, tad neturiu noro aiškintis. – suzyzė ir norėjo ištraukt savo ranką, bet aš jos nepaleidau, nes mes dar nepakalbėjom.

- Paklausyk. – ištariau, o jos akys pažvelgė į mane. Tas jos žvilgsnis... – Tu pati man atsidavei, kai mes pirmąkart pasimylėjom, tad niekas kitas negali tavęs liesti, išskyrus mane.

- Jėzau, tai skamba taip lyg aš būčiau žaislas, kuris tau reikalingas tik seksui! – pažėrė Azalea savo kalbos. – Aš tau net nerūpiu, tu mane pamiršai, kaip ir žadėjai, bet prisiminei, nes aš pati buvau kvaila ir norėjau tave surasti, kadangi beviltiškai tikėjau, kad tu manęs laukei ir vis dar tebemyli. Bet, žinoma, kaip visada tragiškai klystu! – surėkė ji ir mačiau, kad viena ašara nutekėjo jos skruostų. Norėjau ją nuvalyt su savo nykščiu, bet Aza tik nukreipė savo galvą nuo mano rankos, kad jos neliesčiau. - Jei būtum manęs čia nepamatęs, tai net neprisimintum niekad! Kokia idiotė aš esu... Mus sieja tik seksas daugiau niekas, tad neturėtum čia liepsnot ir manęs užsipult.

- Azalea, tu nieko nežinai! – pasakiau garsiau, nes ji mane ir erzina, tačiau tuo pat metu noriu ir būt su ja. – Galvoji negalvojau apie tave?! Galvoji nesistengiau tavęs pamiršt? Taip, tu man rūpėjai ir įskaudinai mane išvykdama, tačiau tu vienintelė ir privertei mane kažką pajaust po to, kai mirė Ana. Nebuvau tavęs vertas, tačiau aš sukruštai stengiausi, kad nebūčiau paskutinis mulkis, tik pasinaudojęs tavimi. – išsakiau, o mergina tikrai gaudė kiekvieną mano žodį ir atidžiai klausė, ką aš sakau.

- Paleisk mane. – pareikalavo, tad paleidau jos alkūnę, o tada iškėliau rankas aukštyn taip lyg pasiduočiau. - Tu man niekas, Niall... – tyliau ištarė man blondinė, kas išties gėlė tiesiai į širdį. – Tu pats mane paleidi, o tik vaidini, kad tau niekas nerūpi, kad tavęs niekas negali įskaudint, kad tau niekas nesvarbu, kad tu tik naudojiesi merginom, kad tu neturi rimtų santykių! Čia – melas, žinau tai. Tu tiesiog nenori pasirodyt, kad suskystėjai, pasidavei meilei ir dar bijai, kad nebūsi man geriausias pasirinkimas. Tad pirmyn turėkis tai, bet nedrįsk manęs pasisavint, nes aš nesu tavo nuosavybė. – ramiai išsakė savo mintis, o tada, apsisukusi ant kulno, lėtu žingsniu ėjo nuo manęs, tačiau sustojo ir vėl atsisuko į mane. – Be to, ką ir su kuo aš veikiu neturėtų būt tavo problema. – mergina vėl nusisuko ir ėjo toliau savo namų link po savo žodžių.

- Palauk! – ištariau, trumpai apsvarstęs viską galvoje, kas man kėlė sumaištį viduje. Nenoriu jos prarasti. Tik ne vėl. Aza sustojo, tačiau neatsisuko į mane, tad supratau, kad ji mane išgirdo. – O kas jeigu aš vėl noriu būt su tavim? Vėl noriu įrodyt tau, kad esu vertas tavęs. Man reikia tavęs ne vien seksui, bet, žinoma, tai svarbus dalykas gyvenime. – pridūriau, o tada sau mintyse vožiau, nes garantas Aza užpyks dėl to, kad pasakiau tokią visišką nesąmonę. Kaušas. – Man reikia tavęs, nes su tavim aš būnu savimi ir tuomet būnu visiškai ramus, nes žinau, kad tu tik mano. Žinau, kad tu esi nuostabi mergina. Žinau, kad per daug kentėjai dėl manęs. Žinau, aš mulkis, tačiau aš noriu būt su tavim net po šitiek laiko. – nutilau, tad Azalea atsisuko į mane ir patylėjo kažkur minutę, kas varė mane galvoje iš proto. Neįsivaizduoju, ką ji galvoja šiuo metu ir kodėl taip ilgai reikia laukt jos kažkokių žodžių. – Prašau, mažute, atleisk man ir suteik dar vieną šansą, kad galiu būti tavo geriausias pasirinkimas. Bent pagalvok apie tai, prašau? – tyliai sumurmėjau.

- Labanakt, Niall. – ji tik ištarė, o tada tikrai nusisuko.

- Ar tai reiškia, kad pagalvosi? – pasimetęs paklausiau, nes ji apie tai nieko neužsiminė lyg mano pasakyti žodžiai jos net nepaveikė, nors aš kažkiek tikėjau, kad paveikė.

Nagi, juk ji mergina ir tikrai svajojo tai išgirst iš manęs arba bent jau kažką panašaus. Vis dėlto ji man nieko nesakė, o tik įėjo į namus, o aš ją taip ir nusekiau žvilgsniu iki pat jos namų durų.

~ ~ ~ Kitą dieną ~ ~ ~

Visą naktį nemiegojau, nes galvojau, ar Aza apgalvos mano prašymą. „Šaunu", nes dabar aš neišsimiegojau ir niekaip neišsibudinau, tad gėriau jau 2 puodelį stiprios kavos. Žinau, kad, jei noriu ateities su Azalea, turėsiu viską paaiškinti Freya'i kažkaip, o po to ir pačiai blondinukei.

Ypač neįsivaizduoju, kaip Aza reaguos į tai, kad jau turiu sūnų ir kad aš stengiausi ją pamiršt, susirast merginą, turėt su ja normalius santykius, mėginau laikytis mūsų susitarimo duoto oro uoste, tačiau, kai sugrįžo Azalea, visa tai tapo nesvarbu ir aš noriu tik jos, nes ji vienintelė priverčia mane kažką jausti ir tikėti jos žodžiais.

Pasirodžiusi ji viską apvertė aukštyn kojom. Tebesu pasimetęs ir net neįsivaizduoju, ką daryt toliau ir kaip daryt. Žinau vieną dalyką - noriu būt su Aza, o visos kitos aplinkybės kažkaip turėtų savaime susidėliot. Kodėl mano gyvenimas visada turi būt sušiktas? Galėtų nors kartą man pasekt ir aš būčiau laimingiausias vaikinas, turėdamas tokią nuostabią merginą. Man tikrai tada nieko kito nereiktų.

Stebėjau, kaip Matthew pats jau sėdosi, o tai buvo kažkas neįtikėtino matyt savo sūnų augantį. Niekada neesu galvojęs apie šeimą ir žinau, kad vaikui reikia tiek mamos ir tėvo, tačiau aš negaliu apgaudinėt ir Freya'os, nes taip ją skaudinčiau, o mes ir taip pakankamai pykstamės, tačiau nuo savo sūnaus aš nežadu nusigręžti. 

Aha, visa dalis vien Niall pov. :)))