"Ice, Fire & Desire 2" (N.H.) LTU BAIGTA

-158-

Azalea pov.

- Eičiau, kad vien pamatyčiau tą vaizdelį - Niall ir Eden vienoj vietoj. – parodė ranka vaizdžiai ji, kai ranką pajudino ties savo veidu iš dešinės pusės į kairę.

Ką ji turi omeny?..

- Va, va, tiksliai. – parodė su smiliumi į ją ir Meredith, o aš pasijaučiau kažkaip keistai... – Nors Eden man siūlė eit kartu, kad jam palaikyčiau kompaniją, tačiau aš pasakiau, jog netrukdysiu jam ištaikyt progos pabūt kartu su Aza kelias sekundes, kol Niall bus nuo jos dingęs.

- Merginos, aš vis dar čia, jeigu ką. – priminiau, nes žiūriu jos baigia užmiršt, kad aš sėdžiu čia, šalia, taip pat. – Kad jūs pačios girdėtumėt, ką šnekat. – pavarčiau akis, įsidėdama dar vieną kąsnį burnon.

- O kas? Labai gera tema. – nekaltai šnekėjo Lexi.

- Aha, „tobula". – leptelėjau sarkastiškai.

- Laukiu to momento, kai pareis Eden ir pradės man viską pasakot iš vestuvių, o po to sužinosiu ir tavo pasakojimą darbe, tad palyginsiu. – plepėjo, patrindama netgi delnais, Meredith.

- Jo, ir pasirodys, kad mes dalyvavom visiškai skirtingose vestuvėse. – nustačiau pokarface'ą.

Pavalgiusi grįžau į savo darbo kabinetą ir išties gera sėdėt vienai čia, nes kitaip man išūžtų visą galvą, o to jau užteko per pietų pertrauką. Tos merginos kartais per daug užsiveda kalbėt apie visiškas nesąmones. Rimtai.

Dirbau toliau. Suvedžiau ataskaitą, nes jai atėjo laikas, bei dar supildžiau dokumentus tiek ranka, tiek kompiuteriu. Čia skaitosi, kai įmonė nežino, ko nori pati, tai reik daryt dvigubą darbą, bet nepriekaištauju dėl to. Svarbu man moka už tai.

Kai turėjau laisvo laiko į galą darbo, pasinėriau į mąstymus, ką galėčiau padaryt Niall gimtadienio proga, o jo gimtadienis netgi kitą savaitę. Mes juk niekada nešventėm kartu jokio gimtadienio... Prieš 4 metus aš išvykau prieš pat rudenį.

~ ~ ~ Kiek vėliau ~ ~ ~

Mane Niall visgi išsitempė į miestą. Mat ponaitis užsimanė man nupirkt papuošalų vestuvėms, kadangi aš pasiskundžiau, jog pamiršau juos nusipirkt, kai buvau su Gigi mieste. Šiaip toks jo poelgis man net neprimena vaikino, kurį aš pažįstu ir žinau, bet man tai patiko. Jis – tobulas.

Kartais ir pati susimąstau, ar esu tiesiog jį besąlygiškai įsimylėjusi, ar tiesiog prisirišusi prie jo ir nenoriu jo paleist. Nematau, nepastebiu ir negaliu sureikšminti visų blogų dalykų, kuriuos jis man yra padaręs, nes tiesiog man meilė ir jausmai neleidžia to padaryt.

Kaip aš galiu pykt ant jo, kai neįsivaizduoju nei vienos dienos be jo savo gyvenime? Na, gerai, dieną dar galiu įsivaizduot ar kelias, bet nedaugiau. Jis įnešė tiek daug gyvybės į mano gyvenimą. Aš pradėjau suprast kitus dalykus ir išsikėliau kitokias savo vertybes dėl jo...

- O kaip tau šitie? – rodė man auskarus Niall, nors aš nei kiek nežiūrėjau tų auskarų, o tiesiog spoksojau į jį mąstydama.

Kai jis pažvelgė į mane, kilstelėjęs antakį, aš pažiūrėjau į tuos auskarus, nes supratau, kad jis laukė mano atsakymo.

- Gražūs. Man jie patinka. – trumpai atsakiau, nes tie auskarai buvo kaip ir paauksuoti šiek tiek ir su blizgančiom dalelėm, tad nuo šviesos tai atrodė labai gražu. Turėtų tikt prie mano bendros aprangos.

- Tai imam? – pasiteiravo Horan, kad įsitikintų.

- Taip. – sumurmėjau bei dar linktelėjau patikindama.