"Ice, Fire & Desire 2" (N.H.) LTU BAIGTA

-110-

Azalea pov.

- Žiūrėk, tu gal ryt ateitum į varžybas? – pasiūlė, pakeldamas jau galvą į mane. - Žinoma, jei nieko neveiksi ir tai nesutrukdytų tavo rytojaus planams. – pridūrė. – Tai kaip? Ateisi? Žais ryt 'Reva' prieš kitą airių klubą. Išties net nepamenu prieš kurį. – nusijuokė, o aš susimąsčiau, ar turėčiau eiti į tas varžybas. Ką daryti?..

- Tu rimtai pas mane atėjai ne raktų ieškot, tiesa? – juokiausi, nes rimtai, jei jis nerastų raktų būtų visas piktas, irzlus, surūgęs ir rėkautų čia, o ne ramiai kalbėtų ir tikrai nekviestų ateit ryt į varžybas, tad prigavau aš šitą zuikį. Per gerai tiesiog pažįstu Niall ir gerai žinau jo būdą.

- Na, čia taip išėjo... – lėtai nutęsęs ištarė, o tada pats nusijuokė.

- Aš pagalvosiu. – ištariau paprastai, tačiau neparodžiau, ar atsakymas teigiamas ir aš ateisiu, ar atsakymas neigiamas ir aš neateisiu. Turiu pagalvot ramiai apie tai ir tik tuomet nuspręsti.

- Suprask, aš žinojau, kad tu su manim kitaip nekalbėsi ir neišklausysi manęs dėl vakarykštės dienos, tad man teko tau meluot, o raktelius tai aš turiu. – ištraukė juos iš savo džinsų kišenės ir parodė man trumpai, o tada įsidėjo atgal į tą pačią kišenę. – Niekada ir nebuvau jų pametęs.

- Aš tavęs nebesuprantu rimtai. Tai tu kažkoks piktas, nieko normaliai man nepasakai ir neatsakai į man rūpimus klausimus, o šiandien jau su gera nuotaika ateini pas mane, kad ale pametei raktelius, bet realiai tik tam, kad mane pakviestum į futbolo varžybas. – dėsčiau savo mintis garsiai, pažvelgdama į vaikiną, kuris sėdėjo visai šalia manęs. - Tau gal koks PMS ar kas? Nes aš nebežinau, ką ir galvot tada.

- Aš tau viską paaiškinsiu, prisiekiu. – pažadėjo. – Bet tu tik ryt ateik į varžybas. – prašė, o tas jo balso buvo jau toks meilus ir toks įsiteikiantis, kad tik aš eičiau į tas jo varžybas.

- Kodėl turėčiau ateit? – prisimerkusi pažiūrėjau į jį, o man išties įdomūs jo argumentai. Gi gali jis bet kokią mergą pasikviest, tad kam dabar jam vėl reikia manęs? Ir kodėl aš turėčiau paklusti jo norams?

- Nes tu mano laimės talismanas, kuris dažniausiai padeda laimėt varžybose. – pažvelgė į mane, o aš vos susitvardžiau, kad neišsišiepčiau kaip didžiausia kvailė. Kas per šūdas?..

- Tai vienas iš banaliausių dalykų, kuriuos esu girdėjusi per visą savo gyvenimą. – pareiškiau visiškai tvirtai.

Tegu Niall negalvoja, kad, vos man ištaręs kelias meilias frazes, aš krisiu jam po kojom ir vėl būsiu tik jo. Taip greitai tikrai niekas nevyksta. Pripažįstu, kad tokie jo žodžiai man meilūs ir tikrai apsuka galvą, bet žinau, kad su šiuo vaikinu po sekundės jau gali būt viskas pasikeitę...

Jis po sekundės vėl gali būt visiška kiaulė, kurios aš nesuprantu. Šįkart tikrai neskubėsiu ir viską apsvarstysiu, nepriimdama bukų sprendimų, kurie būna tokie klaidingi. Tai vargina, o jis užknisa.

- O girdėjai dar banalesnį? – kilstelėjo antakį Horan, pažvelgdamas į mane.

- Aha. – patikinau jį su savo trumpučiu 'aha' be jokių platesnių paaiškinimų.

- Kokį? – susmalsavo, žiūrėdamas jau į mano akis lyg jam būtų toks svarbus mūsų akių kontaktas šiuo metu.

- Kad tu mane myli. – tėškiau tiesiai jam į veidą lyg didžiausią savo kozerį, kurį turėjau šiuo metu.

- Azalea, juk žinai, kad šiaip sau aš nesakiau tokių žodžių, tad ir iki šiol nesakau nieko šiaip sau. – pradėjo aiškint čia savo apmąstymus man rudaplaukis.