"Ice, Fire & Desire 2" (N.H.) LTU BAIGTA

-114-

Azalea pov.

Nulipau nuo motociklo, o tada, atsisegusi šalmą, jį nusiėmiau ir padaviau Niall, kuris taip pat jau stovėjo šalia manęs, nusiėmęs savąjį šalmą. Apsidairiau dar kartą aplink ir tai tikrai buvo ta pati vieta. Žinojau, kad mes buvom vienoj iš mėgstamiausių Horan vietų, nes iš čia puikiai matosi žvaigždės, jei būna giedra naktis, bet gaila, kad šįkart apsiniaukę.

- Ką mes čia veikiam? – pažiūrėjau su smalsia veido išraiška į jį, kai jis vis dar stovėjo prie savo motociklo, kaip prilipęs.

- Eisim iki vienos vietos. – pranešė, bet taip ir nesupratau nieko. Mes gi ir taip jau esam čia, tai kur dar eiti..?

Na, nesam dar ant kalniuko, nuo kurio viskas puikiai matosi, bet vis tiek. Stebėjau Niall, kai jis, atsidaręs motocikle kažkokį slaptą skyriuką, išsiėmė peilį. Gerai, tai atrodo tikrai bauginančiai. Esu viena miškely su vaikinu, kurio nuotaika gali bet kada pasikeist į blogą pusę arba net į nevaldomą, o jis dar turi peilį... Kokia aš kvailė, kad nuolat pasiduodu jo įtakai.

- Ko tu taip žiūri lyg vaikystės didžiausią siaubą pamačius? – sukikeno, pamatęs mano veido išraišką.

Bet, kai aš pamačiau tą akinančią šypseną, dėl kurios aš lydausi, miriau šiek tiek galvoj, tačiau mintis, kad jis laiko peilį rankoj, sugrąžino mane į realybę ir neleido niekur išskristi toliau su mintimis ir svajojimais. Aplink jokių žmonių nėra, išskyrus mus, tad pagalbos, net labai norėdama, neprisikviesčiau. Bet... Ar Niall galėtų pasiryžt tokiai visiškai beprotybei?..

- Kam tau tas peilis? – ramiai pasakiau, bet, spėju, jis vis tiek girdi paniką mano balse, kuri tikrai tik didės, jei jis nepasakys, kam jam tas velnio neštas peilis reikalingas čia.

- Nejau tu bijai, kad aš tau galiu ką nors padaryt? – prisimerkęs pažiūrėjo į mane, o aš pamačiau, kad jis ir pats pasimetė šiek tiek. Iš to supratau, kad jis man nieko nežada padaryt. Pasidarė ramiau. Tikrai.

- Aš žinau, kad tu negalėtum man nieko padaryt, tiesa? – vis dėlto pridėjau žodelį 'tiesa', nes nebuvau tuo tikra 100%, tačiau, manau, 99% pasitikėjimo reiškia tikrai daug, bet tas 1% kartais tiesiog neduoda ramybės man viduje ir aš pasimetu.

- Azalea, ko tu tik neprisigalvoji. – nusijuokė. – Geriau eime. – jis pradėjo eit, bet aš tiesiog užsispoksojau ir užmiršau, kad man dar reikia judint kojas bei eiti. – Tu kur? – atsigręžė į mane rudaplaukis, tad aš papurčiau truputį galvą į šalis, kad atsitokėčiau, o tada pasivijau jį.

Mes ėjom kažkokiu taku, o tada priėjom prie kažkokio didžiulio medžio. Niall priėjo prie to medžio ir dar apėjo aplink jį, kažko ieškodamas. Tik aš nesupratau, ko būtent jis ieškojo. Kuo tas medis toks ypatingas? Juk čia paprastas medis ir tiek, nei kiek neišsiskiriantis iš visų kitų.

- Va, čia bus kaip tik. – sustojo ties viena medžio vieta vaikinas ir pakėlė ranką su tuo peiliu, kurį nešėsi visą kelią, bei pradėjo kažką ten raižyt. Ką jis ten daro?

- Ką tu čia darai? – priėjau žingsnį arčiau, nes jis ten įnirtingai kažką darė jau apie 3 minutes, o aš tiesiog spoksojau į jį, tad mudu net nekalbėjom per tą laiką.

- Pamatysi. – pažvelgė į mane ir nusišypsojo. Tai atrodo creepy tikrai. Labai.

- Galiu bent prieit ir pažiūrėt? – kilstelėjau antakį, kol laukiau jo atsakymo.

- Ne, palauk dar šiek tiek, bet, patikėk, tau patiks. – jis ir toliau ten darė, ką norėjęs, tad aš apsidairiau aplinkui dar sykį. Tikrai gaila, kad apsiniaukę šiandien, nes išties seniai jau žiūrėjau į žvaigždes. – Viskas. Baigiau. Ateik čia. – pasikvietė, tad aš ėjau.

Dar žiūrėjau sau po kojom, kad nenukrisčiau ar neužsigaučiau, kur nors, nes čia buvo pilna kažkokių šakų ir akmenų, kurių ankščiau čia nebuvo niekada.

Priėjau prie Niall, tad jis šiek tiek pasitraukė į šoną, kad stovėčiau tiesiai prieš tai, ką jis čia ilgiausiai raižė. Iš pradžių smalsiai pažiūrėjau į jį bei prisimerkiau, o jis tik su smiliumi parodė, kad pažiūrėčiau į medį, tad tai ir padariau.

Pamačiau užrašą 'N+A=KML'. Tikrai „netikėta", kad būtent Horan galėjo užrašyt tokį užrašą ir dar, žinoma, pošlą, nes jis toks pats ir yra, o to pakeist tiesiog neįmanoma. Niall ir Azalea...

- Tas 'KML' ką reiškia? – pasitikslinau, nes dvejojau, ar tiksliai supratau to trumpinio reikšmę.

- Karšta meilė lovoj. – pasakė tuo savo karštu balsu, o aš žinojau, kad jo veide atsirado pedo smile'as, o, kai pasisukau pažiūrėt į jį, jis taip ir žiūrėjo į mane, kaip ir galvojau. Reiškia, galvojau tikrai tiksliai.

Horan priėjo man prie nugaros ir apsikabino mane, nes pajaučiau jo rankas ties savo liemeniu, tad uždėjau savąsias ant jo rankų. Vaikino krūtinė rėmėsi į mano nugarą, o tai teikė man ramumą.

Spėju, kad atrodžiau, kaip didžiausia idiotė, kai ilgiausiai spoksojau į tą užrašą, bet tai labai miela iš Niall pusės, nes gi ne jam visi tokie meilikavimai. Šis paprastas dalykas, kurį jis padarė, jau daro mane laiminga, tad ko man dar gali reikėt? Nebent jo šalia visąlaik.

~ ~ ~ Kitą dieną ~ ~ ~

Grįžau vėlai naktį namo, nes buvau su Niall iki 3AM, tad šiandien jaučiuosi nei kiek nepailsėjusi ir neišsimiegojusi, nes miegojau apie 5 valandas. Mano organizmui reikia gerai išsiilsėt dėl ligos, kuri mane kankina, tad turiu ir miegot daugokai.

Šiąnakt su Horan prabuvom ten ant to kalnelio, jo slaptoj vietoj, o tada važinėjomės motociklu po miestą, kurį buvo apgniaužusi naktis. Mieste degė tik stulpai, apšviečiantys gatves, o žmonių per visą tą laiką matėm vos kelis. Prasilenkėm vos su keliomis mašinomis, tad galima sakyt, kad tai buvo tik mano ir Niall nakties akimirka.

Kodėl negaliu būt su Niall nuolat ir gyvent kartu, kaip seniau? Taip, mes judam labai mažais žingsneliais vėl tapimu pora ir grįžimu atgal į tai, kuo buvom prieš 4 metus, bet jau tokiais mini, kad tai mane vargina, nes aš noriu visko greičiau šįkart.

O dar pamenu, kaip prieš 4 metus nenorėjau skubėt santykiuose su Horan visiškai, nes labai bijojau, kad viskas tuomet greit pasibaigs. Bijojau, kad mes nemokėsim suprast vienas kito, nemokėsim elgtis, kaip tikra pora, nes rudaplaukis juk man nuolat sakydavo, kad nėra patyręs normalių santykių, ne vienkartinių.

Tada viskas vyko lyg pirmą kartą... Niall buvo turėjęs merginų, tačiau nieko labai rimto, o tik seksą. Na, išskyrus su Anabella kažkiek normaliai draugavo, bet tada jis buvo tik paauglys. Tuo tarpu aš buvau su Kian, o po to man nutiko visas tas ledo reikaliukas...

Aš pirmąkart gyvenime pajaučiau, kad kažko galiu norėt taip stipriai. Norėjo būt su juo, norėjau girdėt jo pošlybes, šaipymąsi iš manęs, matyt jo vaipymąsi ir maivymąsi, liest jį, bučiuot jį, mylėtis su juo – daryt viską, ko jis tik norės. Tad dabar noriu tik greičiau visko, kas susiję su juo, nes žinau, jog nepasigailėsiu dėl to nei kiek.

- Aza, brolis atėjo! – išgirdau mamos balsą iš apačios. Ką?

Brolis? Kaip aš jo pasiilgau ir visai buvau pamiršusi apie jį! Pašokau nuo lovos bei dar sugebėjau susitrenkt į lovos kampą savo mažylį kojos pirštuką. Ugh... Kodėl nuolat tai nutinka?! Tas užsigavimas man nesutrukdė ir aš vis vien išlėkiau iš savo kambario, ignoruodama skausmą, kurį vis dar jaučiau.

- Chris! – sucypiau ir apsikabinau brolį, vos nubildėjusi laiptais žemyn ir jį pamačiusi. – Kaip pasiilgauuuu! – nutęsiau, tikrąja ta žodžiu prasme spiegdama. Manau, man reiktų eit į operą cypaut.

- Jėzau, neuždusink. – skundėsi jis, tačiau mane apsikabino taip pat, tad mes porą minučių buvom taip ir apsikabinę, nes, blem, per tuos 4 metus brolio tikrai pasiilgau.

Tos dainos video man vienai žiauriai primena Naza'ą? Dar ypač 1 šios istorijos sezoną? Pažiūrėkit, o tada man parašykit, nes įdomu, ar man vienai taip tik atrodo :))