"Ice, Fire & Desire 2" (N.H.) LTU BAIGTA

-111-

Įsijungiam dainą!

Azalea pov.

Paėjau iškart toliau nuo namų, kad mama nesugalvotų dar vytis manęs, o jai tikrai nereik matyti, kaip lipsiu į Horan mašiną. Maldavau galvoje, kad Niall nesugalvotų privažiuot prie pat mano namų. Tikiuosi, kad jis vis dar pamena, kad mano tėvų reikia vengti, kaip ir prieš 4 metus, nes jie iškart paleidžia liežuvius ant viso šio kvartalo.

Man nereikėjo ilgai laukt, nes šis vaikinas moka būt punktualus. Žinau, kad jis yra nekantrus ir neapkenčia, kai kažkas vėluoja, tad pats nevėluoja. Mašinai sustojus prie pat manęs, pamačiau iškart Niall, visą išsišiepusį ir, aišku, laimingą, tad įlipau į mašiną.

- Labas. – prasitariau, pažiūrėjusi į jį, o tada ieškojau saugos diržo, kurį iškart užsisegiau.

- Labas, ilgai laukei? – pasiteiravo, o tuomet žiūrėjo į kelią, nes norėjo išsukt iš šaligatvio į pagrindinį kelią.

- Porą minučių tik, nes gi tu nekęstum, jei aš vėluočiau. – pakomentavau, nes kodėl nepaerzinus ir nepatraukus per dantį kažkiek Niall? Bet aišku, kai jis skels tuoj ką nors, tai liksiu aš be žodžių.

~ ~ ~ ~ ~ ~

Kol važiavom, kalbėjom apie visiškus menkniekius. Nenorėjau užsipult iškart vaikino su man rūpimais klausimais, nes ne tam buvo metas, manau. Niall priparkavo savo automobilį, o tada, išsitraukęs visus jam reikalingus daiktus iš bagažinės, tad tai buvo sportinė tašė, mane vedėsi iki stadiono.

Kaip ir visada, jis mane pasodino vip'inėj tribūnoj, tad sėdėjau arti aikštelės ir viską puikiai matysiu, bet gaila, kad nėra Gigi, nes su ja varžybas stebėt būtų žymiai įdomiau. Ji nuolat šneka apie kažką ir sugrąžina mane į realybę, kai aš per daug užsispoksau į Niall.

Teko ilgai pasėdėt ir laukt varžybų, nes Horan mane čia atsitempė per anksti. Na, bent galėjau pažiūrėt, kaip visa 'Reva'os komanda apšilinėja, o tarp jų ir Niall. Mačiau daug naujų žaidėjų, o tarp visų jų nemačiau Zayn. Jis ką kitam klube jau žaidžia? Nieko man rudaplaukis apie jį neminėjo, o aš kažkaip ir nepaklausiau...

Galiausiai išėjo į aikštelę ir treneris, kuris, kaip keista, buvo vis dar tas pats. Tik įdomu, ar jis pamena mane? Vyriškis atrodė kiek pasenęs, bet gi logiška, nes praėjo 4 metai. Po truputį į stadioną rinkosi žmonės, tad laisvų vietų vis mažėjo. Neužtruko prasidėt ir varžybos.

Man pasirodė labai keista, kad Niall nebuvo startiniam vienuoliktuke, nes ankščiau visada būdavo ir netgi pagrindinis kapitonas. Mačiau, kad kažkoks kitas vaikinas turėjo kapitono raištį, kas man buvo apmaudu. Nesuprantu, kodėl negalėjo leist žaist Niall?

Nejau kažkas nutiko nuo to laiko, kai manęs čia nebuvo? Kas nutiko tam vaikinui, kuris buvo kapitonas ir raudavosi lošti bei būdavo labai piktas, jei pralaimėdavo jo komanda? Kadangi nebuvo mėlynakio, nebuvo taip jau ir įdomu stebėt varžybas. Žinojau tik, kad 'Reva' įspyrė įvartį.

Kol buvo pertrauka, pasidariau selfie ir ją įkėliau į 'Instagram'ą. Jap, nebeesu atsilikusi, kaip ankščiau. Pertrauka praėjo kažkaip per greitai, tačiau viskas pasikeitė, kai aikštelėj pamačiau Niall, nes pagaliau pakeitė kažkokį žaidėją ir išleido šį nuostabų 9 numerį.

Mėlynakis tikrai pagyvino visą žaidimą, tad buvo dar didesnis 'Reva'os puolimas negu prieš tai, o priešininkai abejoju, ar turėjo, kokių vilčių bent išlygint rezultatą, nes Niall prasirovė ir įspyrė įvartį. 2:0. Mačas taip ir pasibaigė, tad Niall komanda tikrai džiūgavo ir itin rėkavo, kaip ir jų komandos sirgaliai, kurių čia aplink buvo pilna.