"Ice, Fire & Desire 2" (N.H.) LTU BAIGTA

-132-

Įsijungiam dainą :)) 

Azalea pov.

Mes išėjom iš restorano, kai Niall sumokėjo už maistą ir aš nebūčiau aš, jei dėl to nepakelčiau bangų, kad turėjom mokėt per pusę, bet šįkart pasidaviau ir nebesiginčijau su juo. Nenorėjau skandalų viešumoje. Mes ėjom iki automobilio, kurį reikėjo palikt kitoj gatvėj, nes čia nebuvo stovėjimo aikštelės.

- Kaip aš ryt nenoriu pas tą gydytoją. – verkšlenau, jau eidama šalia jo. Tiesiog jau vien ta aplinka mane slegia ir galvojimas, kad turėsiu ten vykti.

- Bet tai tau leidžia dar tuos vaistus ar jau nebe? – Niall pasuko savo galvą į mane.

Aš pažiūrėjau į jį taip pat. Jo akyse pamačiau rūpestį. Aww... Jis rūpinasi manimi ir aš jam rūpiu. Galbūt po truputį mes galim grįžti į santykius, kuriuos jau turėjom... O galėtume.

- Nebe. Jie man tuomet nepadėjo niekuo. – pranešiau.

- Tai gerai, nes galvojau, kaip tu tuomet eitum į darbą tokia, kokia būdavai po vaistų. Šlykštu išties. O tai pala... – susimąstė sekundei. – Tu vis tiek eisi ryt į darbą?

- Yeah, nes man iškart po darbo reik į kliniką. Ten man, kaip gydytojo priežiūra tiesiog, dar išrašys vaistų receptą ir viskas. Na, dar gal paklausinės kažko. – pridūriau ir pajaučiau, kaip Niall tvirčiau suėmė mano ranką.

- O tai kada tau ryt ten reikia būt? – pasitikslino.

- 4PM. – atsakiau ir jau nujaučiau, link kur lenkė šis rudaplaukis. Žinau jį tiesiog per gerai.

- Nuvešiu. – pranešė. Bingo! Tą galvoje ir turėjau.

- Niall, nereikia. Aš galiu nuvažiuot ir taksi. – priešinausi jam, nes galbūt jis turi ir svarbesnių dalykų negu vežt mane ten. Primena situaciją, kuri buvo ir seniau.

- Aš pasakiau, kad nuvešiu ir man neįdomūs tavo atsikalbinėjimai. O aš noriu pats išgirst, ką sako gydytojai apie tave, nes nežadu tavęs ir vėl prarast. – jis prisitraukė mane arčiau, nes mūsų rankų pirštai buvo sunerti tarpusavyje.

Paleidęs mano ranką, vaikinas užkabino rankas ties mano liemeniu, tad gavau trumpą bučinį į lūpas, į kurį iškart atsakiau. Viduje aš džiaugiausi, kad vis dėlto Horan mane veš, nes su juo viskas praeina tiesiog geriau ir ramiau.

Jis elgiasi, kaip tikras vaikinas, kas man yra per daug miela, kad galėčiau pradėt cypt netgi. Atsitraukiau nuo jo lūpų, o tada paėjau kelis nedidelius žingsnelius atgal, tačiau po kelių sekundžių atsidūriau ant žemės ir pajaučiau skausmą alkūnėje...

~ ~ ~ Niall pov. ~ ~ ~

Aza atsitraukė nuo manęs po bučinio, tačiau nutiko viskas ne taip, kaip aš galėjau įsivaizduoti. Ją partrenkė kažkoks mulkis su savo dviračiu. Kas per šūdas? Jis gal aklas ar kas jam negerai? Kaip galima nematyt žmonių, stovinčių šone, o net ne vidury gatvės? Tiksliau šaligatvy.

Buvau jau piktas, nes dabar mano mažutė per jį galėjo susižeist, o ji ir taip man atrodė tokia trapi. Kartais net man būna baisu ją paliest, kad aš jos neužgaučiau, o čia kažkoks kvailys važiuot su dviračiu nemoka. Žinoma, tas idiotas ir pats nukrito su savo visu dviračiu, bet man vienodai gegutė čiulba dėl jo.

- Mažute, viskas gerai? – priėjau prie savo merginos ir atsitūpiau, kur ji sėdėjo ant žemės. Ji buvo dar su sijonu, kuris pakilo viršun, tad šviesiaplaukė, pastebėjusi, kur aš žiūriu, puolė tvarkytis tą savo sijoną.

- Am... Lygtais..? – sudvejojo. - Tik alkūnę susižeidžiau. – atsuko į mane ji ranką ir ten pasimatė šiek tiek kraujo ir žaizdelė. Koks idiotas gali važiuot dviračiu, jei yra aklas?! Įsiutau.