"Ice, Fire & Desire 2" (N.H.) LTU BAIGTA

-172-

Niall pov.

- Kodėl būtent tokią spalvą? – susiraukiau, apsimesdamas, kad man nepatinka, nes iš savo šviesiaplaukės gavau šiltą džemperį žalios spalvos.

Išties šiltą, nes viduje buvo, kaip vilnonis, kailis. Man atrodo, kad tokį galėsiu apsivilkti žiemos vidury ir nesušalsiu.

- Kodėl su tavim taip sunku? Ką? – atsiduso dramatiškai.

Žinojau, kad ji norėjo pavartyt akis, tačiau to nepadarė, nes žinojo mano nuomonę apie tai.

- Norėjau paimt rožinį. – pareiškė, sukryžiavusi rankas ties krūtine, tad dabar viskas puikiai matėsi, kur atsirado ir mano žvilgsnis. – Tad džiaukis, kad persigalvojau.

- Aš tik erzinu tave! – nusijuokiau. – Man patinka. – leptelėjau, o tada apsivilkau jį. – Dydį pataikei. – pranešiau ir atsistojau nuo sofos, kad galėčiau normaliai pasitvarkyt džemperį.

- Nu, tai paprašiau ten malonių konsultantų, kad padėtų man išrinkt tinkamą dydį.

- Ką?! Kokie dar konsultantai?! Ir kodėl tai skamba taip pošlai?.. – nusijuokiau, apipildamas merginą klausimais.

- Nes tu vien galvoji apie 'tą' dydį? – kilstelėjo antakį, žiūrėdama į mane. – Apsisuk. – paprašė, tad apsisukau aplink. – Atrodai, kaip koks modelis.

- Myliu tave, mažute. – ištariau, o tada palinkau link savo merginos, kuri sėdėjo ant sofos.

Pabučiavau jos lūpas, nors po to ją ir užguliau, nes šviesiaplaukė mane užsitempė.

- Aš žinau, kad tau tie konsultantai nepatiko, tiesa? – po bučinio paklausiau, nors vis dar buvau užgulęs blondinukę ir gulėjau minkštai ant jos krūtinės.

- Jei ir pats žinai, tai kam dar klausi? – ji glostė lėtai mano plaukus. – O išties ten buvo mergina ir aš tik norėjau tave paerzint. – pripažino, kai aš žiūrėjau į ją, pakėlęs galvą viršun.

- Mano išdykėlė. – nusijuokiau, labiau prisiglausdamas prie jos.

- Niall, o koks oras Italijoj šiuo metu? Neįsivaizduoju, kokius drabužius ir avalinę man ten įsidėt. – pamąsčiusi po kiek laiko, pasidomėjo, bet nenustojo glostyti mano plaukų, kas man patiko. Tik ji viena gali liesti mano plaukus. Ji, aš ir kirpėja.

- Žiūrėjau prognozę, tai lietinga, bet šilta visai. Apie 25 šilumos lygtais.

- Reikės įsidėt skėtį ir lietpaltį. – nutarė. – Man gal reikia vis dėlto paskambint savo bosei ir pasakyt, kad manęs ryt nebus darbe? – pasvarstė garsiai, kas reiškė, jog jai svarbi mano nuomonė.

- O kam? Juk aš kalbėjau su broliu, kuris tave visai lengvai išleido bei išgyrė, kad puikiai dirbi. Ir šiaip jis sakė pats praneš, kam ten reikia.

- Na, gerai, jei jau taip sakai. – pasidavė.

- Jie nepražus be tavęs vieną dieną ir tai penktadienį, bet, va, aš tai tikrai pražūčiau be tavęs.

- Pastebėjau, nes čia tikra betvarkėėė... – nutęsė, o tada nusijuokė.

- Nestumk, nes ir pati čia gyveni. – pareiškiau. – Tad pati pusę ir apkuiti.

- Nu, nu, kur tau. Pats viską visur mėtai. Galėsi dabar per visus namus ieškot savo apatinių kelionei. – pasišaipė.

- Bus paprasčiau. Aš paklausiu tavęs, o tu man pasakysi. – truktelėjau pečiais, gulėdamas ir toliau ant jos.

~ ~ ~ Azalea pov. ~ ~ ~

Su Niall kažkokiu būdu sugebėjom susikraut daiktus į 2 lagaminus. Žinojau, kad vis tiek ryt trypčiosim ir žiūrėsim, ar viską įsidėjom. Svarbiausia, kad rudaplaukis įsidėtų visus bilietus, o visą kitą jau kaip nors. Pasiėmiau savo pasą, pinigų ir kortelę, nes nenorėsiu, kad už viską mokėtų rudaplaukis.