"Ice, Fire & Desire 2" (N.H.) LTU BAIGTA

-105-

Azalea pov.

Įžengiau į kabinetą, nes mane pro duris praleido tas vyriškis, o po to ir pats įėjo vidun, uždarydamas paskui save duris. Jis parodė maloniai su ranka, kad atsisėsčiau iš vienos ant kėdžių, o pats nuėjo prie drabužių kabyklos, nuo kurios nusikabino gydytojo švarką ir jį apsivilko. Jis priėjo prie stalo ir atsisėdo priešais mane.

- Būsiu jūsų naujasis gydytojas – Charlie Mueller. – prisistatė. - Tai kokie vėjai čia atnešė, nes ankščiau tavęs nesu čia matęs? – pasidomėjo ir, ant stalo padėjęs rankas, sunėrė pirštus tarpusavyje.

- Na, aš lankiausi pas gydytoją Meredith visada, bet tik šiandien sužinojau, kad ji čia nebedirba, o kažkam turiu perduot išrašus dėl savo ligos bei gydymo iš Amerikos.

- Parodykit. – paprašė.

Aš iš savo rankinės išsitraukiau gan normalią lapų krūvą su įvairiausiais tyrimais, išrašais, stebėjimais ir kitais dalykais, kuriuos man atliko ten. Vyriškis ištiesė ranką priekin, tad aš supratau, kad turiu jam paduot tuos lapus, tad ir padaviau. Jis juos skaitė ir vartė, tuomet dar kažką žiūrėjo kompiuteryje, tačiau man nieko nesakė kol kas.

- Ahaaa... Kiek matau gyvenimo istoriją turit įdomią. Aš viską perskaitysiu, įsigilinsiu ir jums paskambinsiu, ar tinka? – pasitikslino. – Nes noriu susipažint su jūsų liga ir gydymu - viskuo, nes pirmąkart turiu tokį atvejį, tad noriu pasidomėti plačiau.

- Taip, žinoma, kaip pasakysit. – palinkčiojau pritardama.

- Galite eiti tuomet. – šyptelėjo.

- Viso gero. – stodamasi nuo kėdės, sumurmėjau.

Išėjau iš to kabineto, o man tas gydytojas pasirodė kažkoks keistas. Nieko nežino apie mano ligą ir neturėjęs tokių atvejų. Na, žinoma, vienetai visame pasaulyje yra patyrę tai, ką patyriau aš per savo gyvenimą. Nusprendžiau važiuoti namo, nes daugiau jokių reikalų šiandien neturiu, o ir taip esu šiek tiek susikrimtusi, kad tas gydytojas taip man nieko ir nepasakė.

~ ~ ~ Kitą dieną ~ ~ ~

Sėdėjau terasoj, gėriau arbatą ir naršiau savo prakąstam obuoly. Mama bandė mane įtikint važiuot su ja į jos saloną, tačiau aš atsisakiau, nes nenoriu ten. Tėvas pasirodo ir vėl išvažiavo į komandiruotę, o man nieko vis vien nesakė. Nesuprantu aš nei savo mamos, o juolab ir tėvo. Kas jiems pasidarė, kad nekalba beveik su manim?

Nusprendžiau nuvažiuot iki prekybos centro, nes norėjau kažkur pasibūt, kur aplinka bus pažįstama, nes rimtai nebeturiu čia ką veikt, nors esu čia vos 3 parą. Susiradau Hazel numerį ir surinkau jį. Kramčiau apatinę lūpą, laukdama, kol ji pakels ragelį. Na, tikiuos, kad numerio ji nepasikeitė, nes išties su ja noriu susitikt.

H: - Jap? Aza, čia tu man skambini? – išgirdau jos balsą ir ji pradėjo tauškėti, tad net nespėjau įsiterpt į pokalbį.

A: - Taip, aš, aš. – patikinau ją. – Gal nori susitikt, kur nors mieste, nes žinok aš jau Mullingar'e. – nusijuokiau, kai išgirdau jos cypimą.

H: - A, jėzau, kaip tavęs pasiilgau. Kur susitinkam?! Kada?! – apipylė mane klausimais ji.

A: - Galim už 2 valandų prekybos centre, nes man reiktų atsinaujint drabužėlių kolekciją šiek tiek. Tai kaip? Tinka?

H: - Žinoma, nes aš turiu tau daug ką papasakot! Bet viskam savas laikas, tai po to paplepėsim. Iki.

A: - Čiau. – dar spėjau ištart, o po to girdėjau tik 'pyp pyp pyp', kad pokalbis baigtas.