MOONS (Z.M.)

1 Skyrius. 9 Dalis

Grįžau namo nusiverkusi ir drebanti. Nežinau ką turėčiau daryti, man baisu, kad jis žus ir tai bus mano kaltė. Turėjau neiti ten, o dabar per mane mano vaikinas pavojuje. Esu tikru tikriausia kvailė.

Nusispyriau batus ir nuėjau į svetainę rasdama mama sėdinčią su chalatų. Kodėl ji nemiega?

-Deqiun, kas nutiko?-ji greitai pašoko nuo sofos ir priėjo prie manęs. Nieko nesakiau, tik išsekusi atsisėdau ir veidą paslėpiau rankose.-Deqiun, tu mane gąsdini. Kur Zayn? Ar jis kažką tau padarė.

-Ne, tai aš padariau,-tyliai tariau ir sukukčiojau. Aš nenoriu, kad jis mirtu, nenoriu ir jo prarasti.

-Skambinu tavo tėvui, žinau, kad kažką slepiate ir aš noriu žinoti,-burbtelėjo ir greitai nubėgo į antrą aukštą. Sukandau virpančią lupą ir nusivaliau paakius bandydama nusiraminti ir blaiviai mąstydama surasti būdą juos išgelbėti.

Praėjo gal pusvalandis, o gal daugiau, bet aš vis dar tokioje pačioje pozicijoje. Girdžiu, kaip mama kalba su tėčių ir bando išsiaiškinti kas man yra, nes pati jiems to neatskleidžiu. Nenoriu, kad mama sužinotu apie visa tai, tegul lieka paslaptį mitinės būtybės.

-Deqiun, kur Zayn?-paklausė Edvardas prieidamas prie manęs. Pakėliau į jį akis ir jau ruošiausi išrėkti, kad tai ne jo prakeiktas reikalas, bet greitai apgalvojusi, supratau, kad jis gali padėti.

-Jis ten, su tais demonais,-tyliai tariau. Jo veidas iš kart perbalo, o rankas nusviro žemyn.-Ką man daryti? Pirma Lukas, o dabar ir jis.

-Kas tas Lukas?-sutriko mama.

-Ana, viskas kas vyksta čia nėra... labai suprantama. Lukas, Zayn brolis, kuris mirė nuo demonu atakos, jis pasiaukojo dėl mūsų dukters,-trumpai paaiškino.

-Demonai? Ar tai kokia nors mafijos grupuotė?-susiraukė.

-Suprask tiesiogiai,-tyliai tariau ir pakėliau aks.-Zayn ir jo brolis Lukas, yra vilkolakiai, pasirodo ir aš esu kai kas, ko realybėje dažnai neišgirsi. Tik susipažinau su Luku, pradėjau sapnuoti įvykius, kurie iš tiesų buvo. Kurie susiję su manimi.

Mama, kelias sekundes pasimetusi, galbūt net pasibaisėjusi žiūrėjo į mus. Puikiai ją suprantu, kai visa tai sužinojau aš, irgi buvau pasibaisėjusi ir net išsigandusi.

-Ar jūs kažką vartojate?-paklausė.

-Suprantu, kad tau sunku patikėti, bet viskas tiesą. Dar negimusiai Deqiun, aš sudariau sandėrį, kad jei ją saugos ir nurašys senas skolas, Lukas galės ją vesti. Jis jos užsimanė, kai Zayn matė vizijas, kaip ji atrodys, kokia bus.

-Pala... Tu ją atidavei?-susiraukė mama.-Štai kodėl ji skambino man tiek kartu prašydama padėti! Ar visai netekai proto?!

-Prašau baikit. Dabar turiu surasti būda padėti jiems,-pertraukiau jos. Nors mačiau, kad jie norėjo pyktis, bet valdėsi, kas yra gerai. Nenoriu klausytis jų pykčių.-Tėti, tu ilgiausiai juos pažįsti, kaip galėčiau jiems padėti?

-Aš nežinau. Apie demonus nieko nežinau, tik tai, kad tiek Zayn, tiek Lukui jie įkando. Manau reikia palaukti ryto.

-Ryto... Tu teisus. Demonai nepakenčia dienos šviesos,-greitai pašokau. Štai kur atsakymas. Ryto šviesa panaikina prakeiksmą.

WOOP WOOP! Nauja dalis, kurioje gal veiksmo ir nėra, bet nejaugi sukursiu jų kiekvienoje dalyje? Juk tada istorija greitai baigtusi :D Taigi nepamirškite paspausti VOTE ir pakomentuoti!