Ši dalis bus trumpa, nes aš nevykėle nepamačiau, kad palikau toki trumpa tekstą ir kad prasideda ketvirtas skyrius. Taigi aš įmesiu šita ir dar paskui įmesiu ketvirto skyriaus 1 dalis ;)
-Apie ką tu kalbi, Zayn? Kas gali mane rasti?-supanikavau.
Man vis dar svaigsta galva nuo temperatūros, o gerkle pradeda perštėti, kai kalbu. Nors Zayn tyli, bet aš matau, kad jis keistas. Jo kumščiai smarkiai suspausti, o lupos suspaustos į tiesią liniją.
-Zayn?
-Nekalbėk Deqiun. Tiesiog patylėk,-sumurmėjo.
-Man baisu,-tyliai pasakiau jausdama, kad tuo verksiu.
Jis visada paslaptingas. Man taip nerūpėtu jei nežinočiau, kad tai ką jis slepia yra mano ateitis.
-Tau nereikia bijoti. Mes saugome tave,-jis pažiūrėjo į mane ir priėjęs prie lovos atsisėdo ant krašto.
-Kodėl visa tai vyksta?
-Tavo tėvas padarė klaidą labai senai, dėl kurios kenti tu.
-Tu man neatsakysi jei paklausiu kokia klaida, taip?-tyliai paklausiau.
-Atleisk negaliu,-atsiduso.
-Ar aš iš vis sužinosiu?-pažiūrėjau į jo akis, kurios dabar turėjo tamsiai žalsva atspalvį.
-Taip. Būtu nesąžininga nuo tavęs slėpti tai,-šyptelėjo.-Naktį manęs nebus namuose. Niekur neik gerai?
-Kur tu busi?-susiraukiau.
-Ten, kur tavęs nereikia. Tau pavojinga būti naktimis prie manęs,-suniurzgėjo.
Sutrikusi nutilau neturėdama net ką paklausti. Pavojinga?
{~)J
YOU ARE READING
MOONS (Z.M.)
FanfictionVisi žinojo, kad mieste Zayn pavojingiausias. Jo noras skriausti kitus yra didesnis, už bet kurio nors kito. Malonumas, kurį jis jaučia matydamas savo aukos skausmą, verčia jį pasijusti galingu. Žmonės apkalbinėjo jį, kūrė gandus versdami jį dar did...
