MOONS (Z.M.)

1 Skyrius. 7 Dalis

-Taip ir bus, bet dabar tu turi patylėti,-paliepė ir atsisuko į mane piktų žvilgsnių.

-Aš nenoriu tylėti!-surėkiau ant jo pati savęs nesuprasdama.

-Deqiun, aš tau nieko nepadarysiu, tik tu turi dabar patylėti,-jo balsas irgi pakylo ir baimės šiurpuliukai perbėgo per mano kūną.

-Aš tik noriu namo,-tyliai pasakiau.

Atsakymo iš jo negavau. Nežinau, kas labiau mane gąsdiną, ar jo tylėjimas, ar jo paslaptingumas. Tikiu, kad jis neskriaus mane, nes būtu senai tai padaręs, bet baimė vis tiek skverbiasi į mane nuo jo.

-Tu drebi. Ar tu bijai manęs, ar tau tiesiog šalta?-paklausė pažiūrėdamas į mane.

-Manau abu,-tyliai pasakiau.

Man tikrai buvo šalta. Lietus vis lijo, bet labiausiai mane gąsdino tai, kad nežinau kur mes važiuojame.

-Štai,-buvau nustebinta tuo, kad jis davė man savo odinę striukę.

Pažiūrėjau į jį sutrikusi ir lėtai ją užsidėjau. Iš kart mano kūną apgaubė šiluma. Ji aiškiai buvo man didelė, bet man tai patiko. Jis kvepinasi tikrai skaniais kvepalais.

-Ačiū,-tyliai padėkojau.

Jis nieko neatsakė, net nenusišypsojo, bet manau net nereikėjo tykėtis. Kai sustojome prie didelių vartų pamačiau, jog už jų yra marmurinis namas. Čia turbūt jo namai.

-Kodėl mes čia?-paklausiau.

-Greitai viska paaiškinsiu,-šyptelėjo.

Šitas vyras turi didelių problemų. Išlipau iš mašinos ir lietaus lašiukai pradėjo riedėti mano kūnų. Susigužiau labiau į Malik striukę ir pažiūrėjau į jį, kuris atrodo net nejautė šalčio. Vairuotojas išlipo iš mašinos ir išskleidė skėti laikydamas jį ne virš savo galvos, o virš juodaplaukio. Taip ir turėjo būti. Juk tai jo bosas. Malik suvedė vartų kodą ir kažką pasakė, man nesuprantama kalba. Tai turbūt užtvirtinimas. Didžiuliai vartai atsidarė taip suteikdami mums galimybę įeiti. Rudos Malik akys pažiūrėjo į mane ir jis trubūt suprato, kad man šalta. Jo rankos apglėbė mane ir greitu žingsnių pradėjo tempti link namo. Priėjome prie raudonmedžio durų. Jos buvo gražios ir matosi, kad brangios. Jis vėl suvedė kodą ir durims prasidarius įstūmė mane vidun.

-Kodėl mes čia?-virpančiu balsų vėl pasakiau.

Šaltis krėtė mane, nes buvau kiauriai permirkusi.

-Ateik,-jis ignoruodamas mano klausimą paėmė man už rankos ir nusitempė koridorių.

Priėjome baltas duris ir jam jas pravėrus pamačiau gražia bei erdve vonią. Šitie namai labai gražus ir prabangus, kas rodo, kad jis suknistas turtuolis. Nekenčiu jų. Jie mano, kad pinigais gali papirkti kiekvieną.

-Palauk čia,-paliepė ir dingo iš vonios.

Susigužusi akimis peržvelgiau vonią. Dramblio kaulo spalvos plitelės sumaišytos su tamsiai mėlyną spalvą. Didžiulė vonią ir kampe įrengtas dušas. Čia viskas per brangu. Nenorėčiau tokių namų. Priėjau prie veidrodžio ir pažiūrėjau į savo atspindį. Nubėgęs tušas, pamėlusi lupą ir sušlape plaukai. Tai tikrai nėra labai patrauklus dalykas. Pirštais perbraukiau per plaukus, bet taip dariau labiau viska sugadinau. Atrodau, kaip kokia ragana iš nevykusio siaubo flmo. Atsisukau į duris, kaip pro jas įžengė juodaplaukis. Jo rankose buvo pilki rūbai ir tai manau yra treningai.

-Tai mano treningai, užsidėk juos, bus šilčiau,-padavė man rūbus ir dingo už durų nieko daugiau nepridurdamas.

Gerai...Nuo kada jis tapo tos draugiškas ir paslaugus? Vos prieš pusvalandį jis liepė man laikyti liežuvį už dantų. Jis tikrai turi psichologinių problemų.

Nusirengusi savo šlapius rūbus padėjau juos ant skalbimo mašinos. Užsidėjau trenigus, kurie buvo man per dideli, bet patogus ir šilti. Pažiūrėjau į Malik odinę striukę ir tik dabar pagalvojau, jog galiu rasti ką nors jo kišenėse. Įsiklausiau ar jis neateina ir pradėjau raustis kišenėse. Buvau nustebusi, ką radau vidinėje striukės kišenėje. Tai buvo mano nuotrauką. Kodėl jis turi mano nuotrauką?

-Ar tu jau baigei?-mano mintis išsklaidė Malik įėjimas į vonią.

Jis pamatė nuotrauką mano rankose ir sustingęs į mane pažiūrėjo.

-Kodėl tu turi mano nuotrauką?-paklausiau labiau sukrėsta nei išsigandusi.

-Kodėl lindi į svetimas kišenes?-jis bandė nukreipti mano mintis, bet jam nepaviks.

-Neatsakinėk į klausimą klausimų,-suburbėjau.

-Tu nenori to sužinoti dabar, Deqiun,-jo akyse kažkas sužybėjo ir jaučiau, kaip mano širdis pradeda spurdėti. Dieve...